Ekspertai sako, kad prasiveržęs vanduo pridaro žalos ir už dešimtis tūkstančių eurų, tačiau ne visi gyventojai noriai imasi prevencinių priemonių.
Vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, pasak bedrovės „Mano būstas“ atstovo Pauliaus Ugianskio, sudaro apie 50 proc. visų iškvietimų, kuriuos fiksuoja būsto administratorius. Dažniausiai avarijos įvyksta namuose, kurių vamzdynai skaičiuoja pusšimtį ir daugiau metų ir nebuvo keisti nuo namo pastatymo.
„Dažniausiai užliejimai būstuose įvyksta dėl nekokybiškų, netinkamai įrengtų arba susidėvėjusių kanalizacijos jungiamųjų žarnelių. Įprastai tokios avarijos dažniausiai įvyksta gyventojams nesant namuose. Kol kaimynai pastebi ir iškviečia avarinę tarnybą, per tą laiką jau būna išsiliejęs nemažas vandens kiekis.
Taip pat, neretai pasitaiko susidėvėjusio vandentiekio stovo, kurio vamzdžiai keliauja per butus, įtrūkimo atvejų. Tiesa tokių atvejų gali būti ne tik gyventojų būstuose, bet ir bendrosiose patalpose“, – dažniausias būsto užliejimo priežastis vardija bendrovės atstovas.
Jis pažymi, kad tokių atvejų būtų galima išvengti, jei gyventojai laiku imtųsi veiksmų. Tačiau, anot pašnekovo, būstų savininkai neretai numoja ranka į ekspertų rekomendacijas ir susizgrimba tik atsitikus nelaimei.
„Periodinių namo apžiūrų metu ekspertai surašo aktą, kuriame nurodo pastato trūkumus. Vienu dažniausiu trūkumu būtent ir įvardijama vamzdyno būklė.
Gali būti, kad šiai akimirkai vamzdynas dar funkcionuoja, tačiau susidariusi korozija įspėja, kad bet kurią akimirką gali įvykti vandentiekio avarija ir nuostoliai bus milžiniški. Ir vis tiek po tokios avarijos teks tvarkyti vandentiekio sistemą. Dažniausiai žmonės susimąsto tik tada, kai į patalpas pradeda plūsti vanduo“, – pažymi P. Ugianskis.
Žala gali siekti ir 70 tūkstančių
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, turto užliejimas trūkus vamzdžiams sudaro apie trečdalį turto draudimo atvejų. Dažniausiai užliejama ne tik ta patalpa, kurioje įvyksta avarija, bet ir žemiau esantys butai. Kai kuriais atvejais nukenčia ir greta esantys būstai.
„Užliejimo metu pažeidžiamos apdailos detalės – sienos, lubos, grindų danga, durys. Kartais žala pastebima ne iš karto ir pasimato tik patalpai pradėjus džiūti. Po kiek laiko dėl susikaupusios drėgmės gali iškilti parketas ar laminatas, atsilupti durų ar staktų paviršinis dažų sluoksnis.
Jei į patalpą patenka itin didelis vandens kiekis, dalis jo gali kauptis po grindų danga, tokiu atveju, norint kuo labiau išvalyti susikaupusią drėgmę, gali tekti išardyti visą grindų dangą“, – įspėja BTA Turto draudimo rizikų specialistė Aurelija Baranauskaitė.
Anot jos, tai tik viena iš žalos pusių. Priklausomai nuo vandens kiekio, iš rikiuotės gali išeiti ir elektronikos prietaisai, vanduo gali įsigerti į baldų pamušalus, todėl po gausaus užpylimo, būstas kurį laiką gali būti negyvenamas.
„Tobulėjant technologijoms dažnuose namuose atsiranda vis daugiau buitį palengvinančių įrenginių. Dalis tokių įrenginių, pavyzdžiui, robotai siurbliai, kone visą laiką būna ant grindų. Todėl net nedidelio incidento metu, vanduo gali sugadinti brangų įrenginį. Ką jau kalbėti apie žemesniame aukšte gyvenančio kaimyno užliejimą. Tokio įvykio metu pro lubas prasiskverbęs vanduo tykšta ant visko, todėl nuostoliai auga su kiekvienu lašu“, – sako A. Baranauskaitė.
Ekspertė sako, kad fiksuojamų žalų dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki maždaug 70 tūkst. eurų, o didžiausius nuostolius neretai patiria ne būsto, kuriame įvyko vandentiekio avarija savininkas, bet kaimynai, gyvenantys žemesniuose aukštuose.
Kas padėtų išvengti avarijų?
Pasak P. Ugianskio, yra kelios esminės taisyklės, kurios sutrumpintų avarijų likvidavimo laiką arba iš viso leistų jų išvengti:
pirma – laiku keisti santechnikos jungiamuosius vamzdelius. Juos pakeisti nėra sudėtinga, o rizika sumažėja akimirksniu;
antra – išvykstant ilgesniam laikui, rekomenduojama užsukti vandens tiekimą;
trečia – palikti savo kontaktus namo administratoriui ir kaimynams.
„Pasitaiko atvejų, kai įvykus vandentiekio avarijai, savininkų tenka ieškoti ir su policijos ar antstolių pagalba. Todėl jeigu išvykstate kažkur toliau ir negalėtumėte operatyviai grįžti, vertėtų ir namų raktus palikti giminaičiams ar kaimynams, su kuriais gerai sutariate. Ir būtinai pasidalinkite savo kontaktais su būsto prižiūrėtoju – toks apdairus žingsnis, įvykus nelaimei, sutrumpins avarijos likvidavimo trukmę“, – pataria bendrovės „Mano būstas“ atstovas.
Kanalizacijoje stringa agurkai ir žaislinės mašinos
Nors su didžiausia rizika patirti vandentiekio avarija susiduria senos statybos, nerenovuotų namų gyventojai, tačiau budrumo neturi pamesti ir gyvenantys naujuose būstuose. P. Ugianskio teigimu, dėl gyventojų neatsakingumo ar piktavališkumo specialistams neretai tenka vykti tvarkyti užsikimšusios kanalizacijos.
„Specialistams yra tekę ištraukti sauskelnių, higienos priemonių, net liemenėlių, didelį kiekį raugintų agurkų ar nuotoliniu būdu valdomą automobilio modelį. Yra atvejų, kai butus įrenginėjantys asmenys į kanalizaciją išmetė statybines atliekas, pylė cementą“, – sako P. Ugianskis.
BTA Turto draudimo rizikų specialistė A. Baranauskaitė pažymi, kad net ir naujuose namuose gali pasitaikyti broko, todėl įsikėlusiems naujakuriams vertėtų patikrinti ar visi rangos darbai atlikti tinkamai.
„Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai žalos pridaro brokuota arba netinkamai eksploatuojama santechnikos detalė. Gali būti ne iki galo arba per stipriai priveržtos veržlės, nesandarios sklendės, netinkamai pajungta indaplovė ar skalbimo mašina. Pastebėjus bet kokį sutrikimą, derėtų pasikonsultuoti su specialistais“, – pataria ekspertė.
