Parama bus, tačiau kai kas keisis
Šalyje veikia dvi paramos būstui įsigyti programos: parama būstui įsigyti teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamų kreditų gavėjams ir finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstus regionuose. Pagrindniai šių programų skirtumai – pirmoji paskata skiriama nepasiturinčioms šeimoms, vertinant jų pajamas, antruoju atveju gaunamos pajamos ir turimo turto vertė nevertinama.
Finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, skiriama nuo 2018-ųjų, kasmet vis daugėja ja besinaudojančių skaičius.
Pavyzdžiui, 2022-aisiais planuota išdalyti 20,8 mln. eurų (tiek panaudota 2021 metais), tačiau, galiausiai, buvo skirta beveik 25 mln. eurų (20,8 mln. ir papildomi 4 mln. eurų skirti rugsėjo mėnesį).
2020 metais subsidija pasinaudojo 1200 jaunų šeimų, papildoma subsidija – 189, 2021 metais – 1580, papildoma subsidija – 420 šeimų, kai 2018 metais – tik 116.
Jau aišku, kad šįmet finansinei paskatai skirti tik 8 mln. eurų. Kaip trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė, valstybės biudžeto galimybės ribotos, tad buvo pasirinkti kiti prioritetai. Neatmetama, kad metų eigoje subsidijoms, galbūt, pavyks skirti papildomų lėšų.
Kuriasi didmiesčių pašonėje
Pasak S. Brinienės, neramina tai, kad pastaruosius kelerius metus tendencija labai aiški: didžioji dalis jaunų šeimų kuriasi žiedinėse savivaldybėse: Klaipėdos, Kauno, Vilniaus rajonuose, tad pagrįstai kyla klausimas, ar ši priemonė išties atitinka pradinį tikslą – gaivinti regionus.
Anot ministerijos atstovės, planuojama parengti naują valstybės paramos jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką: pirmiausia, bus ieškoma būdų, kaip identifikuoti regionus, kur jaunos šeimos turėtų kurtis, eliminuoti žiedines savivaldybes, kuriose kuriasi daugiausia šeimų.
Svarstoma nustatyti įsigyjamo būsto maksimalią vertę, nes gavus valstybės subsidiją įsigyjama nemažai prabangių būstų, šeimos ima didesnes paskolas nei tos, kurios būstą įsigyja be finansinės paskatos. Šiuos pokyčius planuojama pristatyti Seime.
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius antrino, jog parama iš esmės skiriama Vilniaus, Kauno, ypač Klaipėdos apskrities gyventojams, kurie gauna didesnes pajamas nei įprastai besiskolinantys, ir statosi prabangius namus šalia didmiesčių.
Pasak J. Markevičiaus, paskatos modelis buvo neteisingai nukreiptas: remti gyvenantys šalia didmiesčių, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas gaudavo. Kartais tokie žmonės imdavo didesnes paskolas nei to paties amžiaus žmogus, gyvenantis mieste, turintis tiek pat vaikų.
„Parama nepasiekė savo tikslų, maža to, skatino rinkos bumą būtent tuo metu, kai to daryti nereikėjo“, – posėdyje konstatavo LB atstovas.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlė skiriant subsidiją pirmajam būstui įsigyti atsisakyti amžiaus cenzo, nes šeimos kuriamos vis vėliasniame amžiaus, galbūt, vertinti kitus kriterijus.
