Visgi, pastaroji modernizacijos banga tik įsibėgėja, sako Vilnius TECH universiteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Juozas Bielskus. Kol Europoje atnaujinta vidutiniškai 12 proc. gyvenamųjų ir apie 9 proc. viešųjų pastatų, pasak specialisto, situacija Lietuvoje yra labai panaši – šalyje renovuota apie 12 proc. daugiabučių.
„Skaičiai tikrai nedžiugina, bet aš manau, kad po truputį, visgi, tas turėtų keistis ir tų pastatų modernizuotų daugės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ teigė J. Bielskus.
Vilnius TECH dėstytojas pažymėjo, kad visoje Lietuvoje yra maždaug 35 tūkst. daugiabučių namų, tačiau per pastaruosius 15 metų renovuota tik iki 5 tūkst. tokių pastatų. Ir nors bendras vaizdas pernelyg nesiskiria nuo Europos, lyginant skirtingus Lietuvos miestus, J. Bielskus pastebi keletą skirtumų. Anot jo, renovacijos procesai sparčiau juda mažesniuose šalies miestuose, o ne didmiesčiuose.
„Ką galiu pasakyti, kad ne visi miestai „puošėsi“ sklandžiai ir greitai. Pavyzdžiui, palyginkime Vilniaus mikrorajoną, kokį nors Kauno mikrorajoną ir pasižiūrėkime į mažesnio miestelio [situaciją]. Tikrai yra pavyzdinių – pavyzdžiui, Birštono miestas, kuriame pagal statistiką net 60 proc. modernizuotų pastatų. Imkime iš didžiųjų miestų – Panevėžio miestas siekia net 46 procentus“, – aiškino jis.
Klausiamas, kodėl gali strigti renovacijos procesai, docentas mato dvi esmines priežastis – tai, jo manymu, administracinės kliūtys ir gyventojų nenoras imtis pokyčių.
„Įvardinsiu dvi esmines [problemas]. Aš manyčiau, kad tokios problemos yra administracinės. Pavyzdžiui, galbūt žmonės norėtų, kad valstybė daugiau kompensuotų. Didesnę dalį. Tai vienas toks atvejis. Antras niuansas – kaip įkalbinti žmones. Jei žmogus nori, žmonės nori – modernizacija įvyks. Bet jeigu jie nenori, valstybė ir miestas tikrai prievartos būdu kol kas to nedaro. Taip, yra ir kitų problemų – kaina, investicijų projektai atrodo per dideli. Gal net, pavyzdžiui, yra prisiklausę žmonės [istorijų], kodėl jie nenori – pavyzdžiui, čia pastatė, matėme labai daug nekokybiškos statybos. Tokie lyg įbauginti“, – svarstė pašnekovas.
Iš 35 tūkst. daugiabučių, Lietuvoje absoliuti dauguma – net 96 proc. – yra pastatydinti iki 1993 m. Todėl šie pastatai nėra energetiškai efektyvūs, neatitinka ir kitų šiuolaikiniams statiniams keliamų reikalavimų. Paklaustas, ar nevertėtų tokius senus mūrus ne renovuoti, bet jų vietoje statyti naujus, modernius pastatus, J. Bielskus pažymėjo, kad tai nebūtų pats tinkamiausias atsinaujinimo kelias.
Pašnekovas akcentavo, jog griauti reikėtų tik kritinės padėties pastatus. Vis tik, jeigu renovacija galėtų prailginti pastato tarnavimo laiką bent 20 metų, griauti namo tikrai neverta, geriau imtis modernizacijos.
„Iš principo, reikia, kad būtų įvertinta [situacija]. Jeigu yra pastatas tikrai blogos kokybės, jo negalima eksploatuoti, tai yra jau pavojinga ir kelia pavojų žmonių sveikatai, tada taip, tokius pastatus reikia apžvelgti ir juos tikriausiai net ir griauti. Bet tik tokius“, – nurodė jis.
„Manyčiau, iš principo geriausia būtų, kad būtų atliekamas vertinimas, pavyzdžiui, darant konstrukcinius auditus. Ir patys žmonės turėtų [įsivertinti]. Jei jie žino, kad gyvena pakankamai sename pastate, gal nereikia laukti, kad iškristų langas. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, apdailinė siena nugriuvo. Nereikia laukti, turi patys žmonės domėtis. Visgi, pastatas ar butas priklauso žmonėms. Jeigu patys žmonės pradės prižiūrėti pastatus, pradės dažniau tikrinti, galbūt bus ir modernizuoti“, – vylėsi Vilnius TECH dėstytojas.
