„Tai nėra pirmas kartas, kai patvirtinama, jog mūsų keliami reikalavimai atsižvelgti į urbanistinį kontekstą statytojams yra teisėti. Planuojant naujus objektus turime vertinti ir kontekstą, aplinką. Teismas apgynė mūsų teisę ir pareigą atsižvelgti į kontekstą ir reikalauti sumažinti sklypo užstatymo intensyvumą, tankį. Tokie ginčai kainuoja daug pastangų, bet tik taip kuriama tikrai kokybiška aplinka“, – kalbėjo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Nekilnojamojo turto vystytojas bedrovė „Rinvest“ Lazdynėlių g. 57 keliais etapais vysto daugiabučių gyvenamųjų namų projektą „Riverland“.
Pirmojo etapo projektiniams pasiūlymams pritarta dar 2019 m.
Ruošiantis antrajam statybos etapui, projektinių pasiūlymų užduotyje statytojas prašė nustatyti didesnį sklypo užstatymo tankį – 40 proc. (vietoj 35 proc.), ir užstatymo intensyvumą – 0,8 (vietoj 0,57).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė pritarti vystytojo prašomiems sklypo užstatymo reglamentams. Atsižvelgus į šalia esančius sklypus, Lazdynėlių g. 57 sklypui nustatyti tarpiniai užstatymo rodikliai tarp vienbučių-dvibučių gyvenamųjų teritorijų rodiklių ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų rodiklių. Numatytas užstatymo intensyvumas – 0,57, užstatymo tankis – 35 procentai.
Bendrovės „Rinvest“ su sprendimu nesutiko ir nurodė, jog Savivaldybė daro nepagrįstas išvadas dėl gretimoje aplinkoje vyraujančio užstatymo tipo. Skundas pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šių metų sausį Teismas nurodė, kad įvertinus teisės aktų ir Bendrojo plano nuostatas nustatyta, jog Bendrajame plane nustatyti maksimalūs užstatymo reglamentai nesudaro pagrindo jais vadovautis atskiruose sklypuose. Teismas patvirtino, kad Savivaldybė gali reikalauti atsižvelgti į urbanistinę situaciją ir tam tikrais atvejais neleisti taikyti Bendrajame plane numatytų reikalavimų.
