Ši šildymo sistema išsiskiria itin maža tarša ir taupumu, nes pastato išorėje veikiantis šilumos siurblys absorbuoja šilumą iš lauke esančio oro ir perduoda ją į patalpas per įrengtus šildymo prietaisus: grindinį šildymą, radiatorius ir kita.
„Ateities gairės aiškios – atsinaujinanti energija. Praktiškai visi gamintojai stato naujas gamyklas Europoje, kad patenkintų didžiulį aeroterminio šildymo sistemų poreikį. Europoje, o kartu ir Lietuvoje, vis intensyviau vystantis elektros energijos gamybai iš saulės ir vėjo, tai bus vienas ekonomiškiausių šildymo būdų. Nes vis daugiau pradinio šiai sistemai reikalingo kuro – elektros energijos – pasigaminsime patys. Todėl dabartiniams būsto pirkėjams tai yra racionalus, į ateitį orientuotas pasirinkimas“, – sakė bendrovės „Viessmann“ atstovas prekybai Marijus Digrys.
Be to, ir elektros poreikis šiai sistemai yra palyginti nedidelis. Todėl ją naudojantieji tampa beveik nepriklausomi nuo išorės tiekėjų. Tokia priklausomybė yra praktiškai šimtaprocentinė, jei kalbėtume apie šildymą dujomis ar kietu kuru.
Aeroterminis šildymas turi ir dar keletą privalumų. Vasarą, dalyje sistemų, šilumos siurblius galima perjungti į vėsinimo funkciją. Be to, jie yra patikimi ir ilgai tarnaujantys – eksploatacijos trukmė siekia apie 15 metų.
Bene vienintelis iššūkis – šaltesnės žiemos, oro temperatūrai nukritus iki -20 C ir daugiau.
„Tokiais atvejais temperatūrų skirtumas gaunasi gan didelis, todėl reikia pasirinkti tinkamą galios balansą, todėl aeroterminį šildymą galima derinti su papildomu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, šildymu elektra. Visgi papildomas šildymas neturėtų sudaryti daugiau nei 5 proc. bendro energijos kiekio“, – dėstė M. Digrys.
Nekilnojamojo turto projektų plėtojimo įmonės Lietuvoje, įgyvendinant naujus daugiaaukštės statybos projektus, vis dažniau renkasi aeroterminį šildymą. Viena iš tokių – beveik dvidešimtmetį Kaune dirbanti bendrovė „Centromera“. Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojos Vaidos Šidlauskienės, jau dabar būsto draugiškumas aplinkai yra svarbi savybė, kuri laikui bėgant turės vis didesnę reikšmę.
„Kurdami komforto klasės butus, atsižvelgiame į naujausias tendencijas ir jau egzistuojančius gerosios patirties pavyzdžius, kad tik pirkėjui būtų ekonomiška, bet tuo pačiu ir atitiktų aukštus standartus.
Kadangi būstas – ilgalaikis turtas, tarnausiantis ne vieną dešimtmetį, jau dabar renkantis naujus namus reikėtų atsižvelgti į technines savybes, kurios ateityje bus savaime suprantamos. Verta paminėti, kad „žaliojo būsto“ (A++) įsigijimą skatina ir bankai, kreditų unijos, siūlydami mažesnes palūkanas, – teigė „Centromera“ atstovė V. Šidlauskienė.
