Keli Seimo nariai š. m. sausio 11 d. kreipėsi į į prokuratūrą, prašydami įvertinti viešoje erdvėje publikuotame straipsnyje nurodytus faktus, susijusius su galimai neteisėtais sandoriais dėl „Gelvonų terasų“ pastato, taip pat atskirų butų jame nuosavybės teisių perleidimo.
Tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo metu nustatyta, kad nagrinėjamu atveju teisinis ginčas kilo iš privačių asmenų – gyvenamojo namo projekto vystytojų ir būsimų gyvenamojo namo butų pirkėjų sutartinių santykių, kuomet projekto vystytojai galimai netinkamai vykdo preliminariosiomis butų pirkimo – pardavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.
Dalis preliminarias sutartis dėl gyvenamojo namo dalių pirkimo sudariusių asmenų yra savarankiškai kreipęsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių, susijusių su preliminarių sutarčių vykdymu, gynimo. Teismuose yra iškeltos ne mažiau kaip 3 civilinės bylos, susijusios su minėtu daugiabučiu namu. Šiose bylose yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios perleisti nuosavybės teisę į nustatytas namo dalis.
Šiuo atveju neįžvelgtinas pagrindas daryti dispozityvumo principo išimties ir prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant preliminarias sutartis sudariusių asmenų teises, kadangi dalis šių asmenų jau yra realizavę savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniais, gindami savo galimai pažeistą privatų interesą, o objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nesikreipę į teismą asmenys negalėtų to padaryti, pareikšdami individualius ar grupės ieškinius, susijusius su butų gyvenamajame name įgijimu, nėra.
Be to, savarankiškai kreipdamiesi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, privatūs asmenys turi platesnes galimybes tartis su kita ginčo šalimi tiek mediacijos būdu, tiek už jos ribų, savo nuožiūra daryti kompromisus, kas nėra suderinama su prokuroro dalyvavimu tokiame civiliniame procese.
