Iš karto po Naujųjų metų pajūrio kopose be leidimo prasidėję statybos darbai atkreipė Palangos savivaldybės administracijos specialistų dėmesį.
Atvykę į vietą valdininkai pamatė ne tiktai išplatintus pastato langus, šiltinamą ir medinėmis lentelėmis apkalamą fasadą, bet ir 10 metrų pločio ruože link jūros nustumtą kopą.
Sukluso ir prokurorai
Savavališki darbai kopose papiktino Palangos merą Šarūną Vaitkų.
Jis socialiniuose tinkluose paskelbė ugningą pranešimą, raginantį aplinkosaugą prižiūrinčias valstybės institucijas principingai įvertinti šią situaciją.
„Kodėl kopose, valstybės saugomoje pajūrio juostoje, leidžiama privatizuoti nekilnojamojo turto objektus?
Kodėl prieštaraujant Palangos savivaldybės tarybai vieno valdininko parašu laiminamas detalusis šio sklypo planas, kuris kopose suteikia galimybę imtis statybų?
Kodėl vieno privataus asmens interesai tampa svarbesni nei Palangos gyventojų išrinktos miesto tarybos pozicija ir savivaldybės ginamas viešasis interesas?“ – tokius klausimus viešai kėlė kurorto vadovas.
Į šį viešą Palangos mero pareiškimą iš karto sureagavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, pranešusi, kad pradėjo šios statybos teisėtumo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Daugiau nei prieš trejus metus ta pati prokuratūra viešojo intereso pažeidimo ieškojo ir po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie Palangos pajūrio prieškopėje vietoj kadaise buvusių dušinių pastatytą privačią vilą.
Ir, nepaisant vėliau savivaldybės bei visuomenininkų išsireikalautų pakartotinių tyrimų, „dušinių“ statybos istorijoje prokuratūra jokio pažeidimo taip ir nesurado.
Nesutinka su inspekcija
Nežinia, kaip prokurorai išnarplios šią istoriją. Juo labiau kad joje – nemažai klaustukų.
Po Š.Vaitkaus išplatinto pranešimo statybvietėje skubiai apsilankę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai nustatė, kad statinio plotas nepadidėjęs, jo aukštis nepakitęs ir laikančiosios konstrukcijos nepažeistos.
Anot inspekcijos, šiems darbams savivaldybės leidimo nereikėję, nes tai esąs tik paprastasis pastato remontas.
Tačiau, savivaldybės specialistų nuomone, šalia pastato šoninės sienos primontuoti laiptai padidino užstatymo plotą. Šie laiptai veda link pastato stogo, ant kurio jau pasiruošta įrengti terasas.
Užfiksuota, kaip laiptų šonas jau buvo apkalamas dailylentėmis, ir tiktai kilus triukšmui jos buvo nuimtos.
Be to, vakarinėje pastato pusėje vietoj buvusios angos įstatytas gerokai platesnis vitrininis langas, kuriam reikėjo keisti sąramą.
Savivaldybės specialistų nuomone, tai jau kapitalinio remonto elementas.
Leidimas – ir remontui
Š.Vaitkaus manymu, šiuo atveju savivaldybės leidimas net ir remonto darbams atlikti buvo būtinas.
Dabar deklaruojama, kad buvusiame radiotechniniame poste įrengiama kavinė.
Vadinasi, tai bus viešosios paskirties pastatas.
Pagal Statybos techninį reglamentą, mieste atliekant viešojo pastato paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda, leidimas statybos darbams yra privalomas.
Tačiau dokumentuose šis pastatas vis dar įvardijamas kaip radiotechninis postas.
Gal todėl ir nėra skubama keisti statinio paskirties, nes neviešas pastatas gali būti remontuojamas ir be leidimo.
Tačiau tokia pastato paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties – rekreacinės teritorijos.
Pardavė mažesnį pastatą
Neseniai išlindo dar vienas skandalingas faktas.
Prieš dvi savaites Nekilnojamojo turto registre buvo pateikti nauji kadastrinio matavimo duomenys – buvęs 96 kvadratinių metrų bendrasis pastato plotas dabar siekia 134.
Kaip, anot Statybos inspekcijos, nepakitęs pastatas padidėjo beveik 40 kvadratinių metrų? Gal vidurinėje, aukštesnėje, dalyje įrengtas antras aukštas?
Paaiškėjo, kad 2011 metais parduodamas radiotechninį postą Turto bankas neatliko naujų pastato matavimų, o ankstesniuose buvo padaryta šiurkšti klaida.
Matavimus atlikęs Registrų centro specialistas apskaičiavo, kad 6 metrų pločio ir 7 metrų ilgio vidurinės pastato patalpos plotas lygus 13 kvadratinių metrų.
Turto bankas pardavinėjo mažesnį pastatą, negu jis buvo iš tikrųjų.
Savivaldybės manymu, šis faktas gali būti reikšmingas vertinant buvusio karinio objekto privatizavimo teisėtumą.
Su tuo nenori sutikti už 117,7 tūkstančio eurų radiotechninį postą nupirkusios Pasvalio gyventojos Skirmutės Šernienės vyras Žygimantas.
Jis „Lietuvos rytui“ teigė, kad dėl klaidingai apskaičiuoto pastato ploto valstybė nenukentėjo, nes pradinė kaina aukcione padidėjo 4 kartus.
Planams nepritarė
Kaip papasakojo Ž.Šernas, nusipirktą pastatą ant kopos šeima norėjo rekonstruoti į pajūrį papuošiantį statinį.
Prieš aštuonerius metus Palangos tarybai buvo pateiktas sklypo detalusis planas, kuriuo buvęs žemės naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams – buvo keičiamas į rekreacinės teritorijos.
Pasvaliečiai pageidavo radiotechninį postą rekonstruoti į 7,5 metro aukščio poilsio organizavimo ir aptarnavimo pastatą, kuriame buvo numatyta trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, drabužių ir daiktų saugyklos, sezoninis baras, dušai, tualetai.
Tačiau kurorto tarybos nariams kilo abejonių, kad kopose pageidaujamo dydžio pastatas gali pavirsti į patalpomis pardavinėjamus poilsio apartamentus.
Atmestą detalųjį planą S.Šernienė Palangos savivaldybei antrą kartą pateikė 2015 metų liepos 20 dieną.
„Laikas buvo apskaičiuotas labai apdairiai.
Liepos mėnesį tarybos nariai atostogavo ir į posėdį rinkosi tik rugpjūčio pabaigoje. Pagal teisės aktus, detalieji planai turėjo būti patvirtinami arba atmetami per 20 dienų.
Prieš posėdį Statybos komitetas planui spėjo nepritarti, tačiau rengėjai planą atsiėmė ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai jį pateikė kaip savivaldybei be motyvų praleidus terminą“, – pasakojo Palangos miesto meras Š.Vaitkus.
Pasiklydo teisės aktuose
Rugsėjo 17 dieną detalųjį planą savo potvarkiu patvirtino Statybos inspekcija. Netrukus pastato savininkai paprašė savivaldybės išduoti statybos leidimą pastatui rekonstruoti.
Tačiau tuo metu pasvaliečių pageidautos pastato paskirties – poilsio organizavimo ir aptarnavimo – teisės aktuose nebeliko.
Tada S.Šernienė Palangos savivaldybės paprašė statinį leisti rekonstruoti į poilsio paskirties pastatą.
Savivaldybė atsakė, kad tokia pastato paskirtis prieštarauja sklypo detaliajam planui.
Be to, pajūrio juostos teritorijoje neleidžiamas net trumpalaikis poilsis.
Šių metų pradžioje pastatas dešimčiai metų išnuomotas „Floros simfonijos“ restoranų tinklo savininkams, kurie čia įrenginėja kavinę.
Tačiau tokiu atveju kavinė galėtų užimti tik mažiau nei pusę statinio ploto.
Jei ji veiktų visame pastate, detaliuoju planu žemės paskirtį reikėtų keisti į komercinę.
„Vienaip ar kitaip, kavinė radiotechninio posto paskirties pastate negali atsirasti.
Savininkams reikia keisti pastato paskirtį, o tai galima padaryti tik parengus projektą, kuriam turi pritarti savivaldybė“, – aiškino Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Siekia įteisinti kavinę
Pastatą išsinuomojusio „Floros simfonijos“ restoranų tinklo vadovas Henrikas Tautkus įsitikinęs, kad remontui jokių savivaldybės leidimų nereikėję ir darbai atlikti teisėtai.
„Šio statinio savininkai daugelį metų gaudavo savivaldybės raginimus remontuoti pastatą, įvesti signalizaciją, pasirūpinti priešgaisrine apsauga.
Dabar, kai iš vaiduoklio padarėme gražų pastatą, apkalėme dailylentėmis, sudėjome plastikinius langus, savivaldybei jau yra blogai.
Pagal detalųjį planą šioje vietoje gali būti visuomeninis maitinimas, todėl po remonto mes ir siekiame čia įkurti kavinę ir prašyti savivaldybės leisti pakeisti paskirtį“, – kalbėjo verslininkas.
Anot H.Tautkaus, kaip ir numatyta detaliajame plane, ateityje radiotechninį postą bus siekiama rekonstruoti į 7,5 metro aukščio pastatą su rūsiu.
Valstybė pati susikūrė problemų
Šarūnas Vaitkus Palangos meras
„Visos bėdos prasidėjo dėl to, kad valstybės institucijos nereikalingą nekilnojamąjį turtą pardavinėja nekreipdamos dėmesio, kur tie pastatai yra.
Ar sveiku protu galima pateisinti tai, kad fiziniam asmeniui parduodamas neveikiantis karinės paskirties objektas krašto apsaugos tikslams skirtame žemės sklype?
Reikėtų kelti klausimą, ar apskritai valstybei verta pajūrio kopose už grašius pardavinėti nebereikalingą statinį valstybės griežtai saugomoje pajūrio juostoje.
Šitaip pastato savininkai, savivaldybė ir pati valstybė įstumiami į problemų sūkurį.“
ESO brangiai įbruko bevertį statinį
Prieš 5 metus Palangos centre, tarp S.Daukanto ir J.Šliūpo gatvių, valstybinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) aukciono būdu už 36,2 tūkst. eurų vienam kauniečiui pardavė nebeveikiančios transformatorinės pastatą. Jame savininkas ketino įsirengti šeimos poilsiui pritaikytas patalpas.
Tačiau paaiškėjo, kad tai neįmanoma. Techninės paskirties statiniui buvo skirtas vos 68 kv. m ploto inžinerinės infrastruktūros paskirties žemės sklypas, kuris neturi net privažiavimo. Nacionalinė žemės tarnyba tokio sklypo nesutiko nei parduoti, nei išnuomoti.
Kurorto savivaldybė kauniečiui neišdavė ir leidimo kapitalinio remonto darbams teigdama, kad pastatas neturi privažiavimo ir trūksta žemės sklypo ploto, kuris turėtų būti skirtas automobilių stovėjimui.
Padidinti šio pastato sklypo nėra jokių galimybių, nes laisvos valstybinės žemės šalia nėra. Nuo S.Daukanto gatvės buvusią transformatorinę atkerta valstybinio miško žemė, per kurią privažiavimo kelias negalimas.
Be to, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai nėra leidžiami, jei pastato savininkas neturi žemės sklypo nuomos sutarties ar nuosavybės teisės.
