Tai numatančias Vietos savivaldos įstatymo, Civilinio kodekso pataisas parengė ir ketina registruoti Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
„Viešojoje erdvėje pasigirsta siūlymų Aplinkos ministerijai didinti baudas būsto administratoriams, tačiau, manau, kad tai problemos iš esmės neišspręs. Situacija pasikeistų, jeigu Aplinkos ministerija perduotų savivaldybei tokias funkcijas kaip netinkamai, neskaidriai ir neatsakingai dirbančių būsto administratorių licencijos suspendavimas arba išbraukimas iš tokias paslaugas galinčių teikti juridinių asmenų sąrašo. Kodėl tai nepadaryta iki šiol, galima tik spėlioti“,– svarsto Seimo Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Parlamentarė siūlo Vietos savivaldos įstatyme numatyti, kad savivaldybės galėtų ne tik prižiūrėti ir kontroliuoti daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, būstą administruojančių įmonių veiklą, bet papildomai suteikti joms teisę nustatyti jų „veiklos kokybės kriterijus“.
Anot Seimo narės, tai reikštų, kad atsirastų bendros taisyklės, kaip užtikrinti kokybiškas daugiabučių administravimo paslaugas už mažiausią kainą. „Vadinasi, savivaldybės galėtų įpareigoti administratorius viešai teikti informaciją apie nustatytus paslaugų įkainius ir procesus, tinkamai pagrįsti išlaidas už įsigytas prekes ar paslaugas tam, kad, pavyzdžiui, naujos lemputės įsukimas ir kainuotų kaip lemputės pakeitimas, o ne tris ar keturis kartus brangiau“,– „Eltai“ sakė I. Kačinskaitė– Urbonienė.
Civiliniame kodekse parlamentarė siūlo numatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turėtų nustatyti būsto administratoriaus „veiklos kokybės kriterijus ir civilinės atsakomybės draudimo sąlygas“.
Jeigu Seimas pritartų jos inicijuotoms kodekso pataisoms, bendrojo naudojimo objektų administratorius 3 metus negalėtų vykdyti šios veiklos, jeigu savivaldybės institucija yra nustačiusi teisės aktų pažeidimų.
Seimo narės nuomone, tai būtų pakankama ir tikrai atgrasanti sankcija pažeidinėti teisės aktus ir kitaip nesąžiningai teikti paslaugas, nes „juokingos“ baudos problemos nesprendžia.
Šiuo metu, pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, būsto administratoriai nesivargina pagrįsti sąskaitų už remonto darbus, dažnai gyventojams niekas negali paaiškinti, kuo remiantis paslaugos ar prekės buvo pirktos iš vienų ar kitų įmonių už neretai rinkos kainas gerokai viršijančias sumas. Darbų kokybė, anot jos, taip pat dažnai netenkina, trūksta skaidrumo ir atsakomybės.
Seimo narės nuomone, šiuo metu savivaldybės neturi efektyvių įrankių, galinčių užtikrinti būsto administratorių kontrolę.
„Ginčų tarp vilniečių ir kitų miestų, kuriuose būstų administravimą vykdo privačios, o ne savivaldybės įmonės – tūkstančiai, tačiau rezultato – jokio. Savivaldybės neturi jokių veiksmingų įrankių, galinčių užtikrinti daugiabučius administruojančių įmonių kontrolę ir jų atsakomybę prieš gyventojus.
Nustačiusi, kad būsto administratorius nesilaiko jų veiklą reguliuojančių teisės aktų, savivaldybė gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir skirti būsto administratoriams baudas. Tačiau procesas – ilgas, o baudos – juokingos: pirmą kartą nusižengusiam būsto administratoriui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 300 eurų... Beje, per metus atsakomybė išnyksta, taigi, iš esmės būsto administratorius už bet kokį nusižengimą geriausiu atveju gauna tiesiog įspėjimą“,– sako Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Parlamentarė žada siekti, kad jos inicijuojamos įstatymo pataisos būtų įtrauktos į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę ir įsigaliotų nuo kitų metų.
