Visgi, jei naujos statybos namų gyventojai sprendė dilemą, kaip įdarbinti saulę, senos statybos namų šeimininkams teko perdėlioti daugiau scenarijų: ką namuose atnaujinti, o į kuriuos darbus investuoti nebeverta.
Susiskaičiuoti, kada kokius darbus atlikti
Kaip komentavo statybų ekspertas Linas Mikaila, jei senesnės statybos namo fasadas, stogas apšiltinti, tačiau neatitinka šiandienos reikalavimų, skubėti jį šiltinti papildomai, tikintis, kad tuomet pavyks sutaupyti daugiau pinigų šildymo sezonu, ypač pastaruoju metu, kuomet elektros ir šildymo kainos išties gąsdinančius, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti racionalu.
Įvertinus, kiek kainuos papildomai apšiltinti fasadą ir stogą, gali paaiškėti, kad nelabai verta imtis tokių darbų, mat, viena vertus, jie labai brangūs, antra vertus, vargu, ar atsipirks per protingą terminą.
Jei stogo konstrukcija leidžia, papildomai galima apšiltinti stogą ir perdangą, tačiau jei lubos gipso kartono ir tekų jas visas ardyti – taip pat verta gerai pagalvoti.
Problemos su stogu įprastai prasideda nuo dangos. Pavyzdžiui, jei buvo nupirkta pigi, nežinomo gamintojo, skarda, kurios dažų sluoksnis netrukus pradėjo luptis, ir toks vaizdas erzina – tokią stogo dangą, galbūt, verta keisti į naują.
Bet jei stogo danga kokybiška, konstrukcijos įrengtos tinkamai, daugiau problemų gali kilti nebent po keliasdešimties metų. Juk medinės pastatų konstrukcijos sukiūžta atlaikiusios ir šimtą metų, tuomet stogas ir įlinksta.
„Esu ne kartą susidūręs su atvejais, kuomet klientai nenori vertinti kaštų ir atsiperkamumo, kai kurios šeimos nori tiesiog pasigražinti seno namo fasadą ir stogą, pakeisdami dangą. Kartais gąsdina didelės sąskaitos, tad nusprendžia: namas ir vieta patinka, susitvarkykime jį, nesvarbu, atsipirks ar ne.
Taigi, kiekvienas sprendžia subjektyviai. Vienas mūsų klientų norėjo žūtbūt išsaugoti rąstines namo sienas, papildomai sustiprinę palikome senus akmeninius pamatus – visa kita nuardėme ir statėme iš naujo. Skaičiavimai rodė, kad būtų buvę pigiau nugriauti ir sienas, bet tas rąstines sienas statė senelis, šemininkas norėjo išsaugoti jo palikimą, todėl sienas paliko.
Architektas pasiūlė išeitį: paliko angą, per kurią, tarsi paveikslas, matyti rąstinio namo sienos dalis. Pasižiūrėjus, palikimas visuomet bus atsimenamas“, – kalbėjo statybų ekspertas.
Vis daugiau jaunų šeimų perka ir remontuoja senas sodybas: kiek išgali savo lėšomis, dalį pasiskolina, tačiau, kaip rodo L. Mikailos patirtis, jei remontuodami tokį namą šeimininkai nori, jog jis bent iš dalies būtų toks pat kokybiškas ir patogus, kaip naujai pastatytas, dažnu atveju, skaičiavimai rodo, jog tada seną sodybą geriau nugriauti ir statyti naują namą, nes taip net pigiau.
Suprantama, kad jei pinigų statyti naujo namo nėra, šeimos, gyvendamos senos statybos name, remontą atlieka etapais. Išsyk susitaiko, jog remontuoti teks ilgai, arba kad tokio patogumo, kokį pasiektų statydami naują namą, neturės.
Neturėdami pakankamai pinigų, naujakuriai darbus įprastai pradeda nuo išorinių atitvarų: pasikeičia langus, renovuoja stogą, apšiltina ir apdailina fasadą. Toliau dėmesys skiriams vidiniams inžineriniams tinklams, vidaus apdailai.
Kurie darbai tikrai būtini?
Kalbėdamas apie būsto energinio naudingumo didinimą, statybų ekspertas pabrėžė du darbus, kurie mažiausiomis sąnaudomis atneštų geriausią rezultatą: pasikeisti langus ir investuoti į šildymo sistemos automatiką.
Jei išardomi langų angokraščiai, išimamas ir keičiamas lango rėmas, sąnaudos mažesnės, žinoma, viskas priklauso nuo langų bėginių metrų, bet senus langus pasikeisti į efektyvesnius, pašnekovo akimis, verta.
Jei, pavyzdžiui, plastikinio profilio langai su vieno paketo stiklu sumontuoti ne taip seniai, patariama pasidomėti, galbūt, į tuos pačius plastikinius rėmus tilps ir dviejų paketų stiklas, tada nereiks keisti profilių ir ardyti angokraščių.
Šildymo sistemos atnaujinimas – kada verta?
Jeigu planuojate keisti grindis ir renovuoti šildymo sistemą, anot L. Mikailos, verta kompleksiškai apsvarstyti šildomųjų grindų įrenginą – tik tuomet išlietas betono sluoksnis turėtų siekti apie 7 centimetrus. Išardžius senas grindis, ne visuomet įmanoma betonuoti papildomai, nes trūksta aukščio, bet kiekvienas atvejis unikalus, tad realią situaciją galima įvertinti tik išardžius bent dalį grindų.
Jei, pavyzdžiui, namas senas, išardžius grindų lentas matyti, kad jos buvo sumontuotos ant medinių lagių, apšiltinimui buvo pripilta spalių, dažnu atveju aukščiai būna palikti dideli, tuomet įrengti betonines grindis su šildomųjų grindų sistema nebus sudėtinga.
Jei name sumontuota radiatorinė sistema ir svarstoma senus radiatorius ardyti, montuoti šildomąsias grindis, tokia investicija, įspėja specialistas, vėlgi, vargu, ar atsipirks.
Radiatorinės sistemos ir šildomųjų grindų įrengimo kainos beveik vienodos, tik šildant radiatoriais šiltas oras kyla į viršų ir leidžiasi, o įrengus šildomąsias grindis šiltas oras kyla iš apačios, todėl pastaruoju atveju patalpos prišyla greičiau, nors skirtumai, pašnekovo žodžiais, labiau teoriniai, mažai kas gyvendami apie tai pagalvoja.
Visgi renovuojant seną namą L. Mikaila radiatorius keisti šildomosiomis grindimis nesiūlytų vien dėl sunkiai atsiperkančių papildomų sąnaudų.
Jis pataria verčiau investuoti į kambarių termostatų ir katilo temperatūrų valdymo sistemą – tokia investicija tikrai atsipirks. Labai patogu nuotoliu ar mechaniniu būdu nustatyti skirtingas kambarių temperatūras tiek esant namuose, tiek išvykus – taip nemažai sutaupyti.
Skaičiuojama, kad kambaryje pakeliant temperatūrą nuo 16 iki 18 laipsnių, sąnaudos bus daug mažesnės negu pakeliant nuo 20 iki 22 laipsnių, nors temperatūra pakeliama tais pačiais dviem laipsniais. Jei kambariuose palaikoma 25 laipsnių temperatūra, sąnaudos šildymui sename name gali būti keliasdešimt procentų didesnės nei palaikant, pavyzdžiui, 21 laipsnį.
Dar vienas praėjusiais metais itin dažnas sprendimas šildymą dujomis ar kietojo kuro katilu keisti į šilumos siurblį oras-vanduo.
„Šiomis dienomis, kai elektros kaina buvo ypač pakilusi, siūlyti diegti šilumos siurblius oras-vanduo, motyvuojant ekologija, nors dujomis šildytis kainavo tiek pat, ar kartais net mažiau nei oras-vanduo sistemomis, buvo išties sudėtinga, bet, elektros kainoms nukritus, oras-vanduo sistema šildysimės žymiai pigiau nei dujomis“, – kalbėjo pašnekovas.
Skolintis – tik tuomet, jei būtina
Specializuoto paskolų banko „Fjord Bank“ klientai skolinasi įvairiausiems tikslams: ima paskolą būsto remontui, automobiliui, kelionėms, daiktų pirkimui, mokslams, baldams, buitinei technikai, rečiau šventėms.
Lietuvos banko nustatyta atsakingo skolinimosi riba – 40 proc. klientų pajamų. Tokia dalis, kaip pastebi finansų eskpertai, yra saugi, kad papildomų pinigų pakaktų ne tik kasdienėms, bet ir netikėtoms išlaidoms.
Svarstant įsigyti automobilį ar kitą didelį pirkinį ir skaičiuojant būsimos paskolos dydį, įmokai kartu su palūkanomis rekomenduojama skirti ne daugiau kaip 10 proc. savo pajamų, o paskolos laikotarpį rinktis ne ilgesnį nei 6–8-eri metai. Tokia pati taisyklė galėtų galioti ir kitiems daiktams, kurie palengvintų kasdienį gyvenimą, bet nėra tokie esminiai kaip būstas.
Paskolai didesnę dalį pajamų vertėtų skirti tuo atveju, jei reikia būsto remonto, be kurio gyventi jau nepatogu, reikia kokio nors įrenginio, užtikrinančio komfortišką gyvenimą, pavyzdžiui, rekuperatoriaus ar šildymo katilo.
Visi norai, tokie kaip naujesnis televizorius tuo atveju, jei prietaisas veikia, tiesiog norisi naujesnio ar turinčio daugiau funkcijų, neturėtų peržengti 10 proc. pajamų taisyklės.
Specializuotas paskolų ir indėlių bankas „Fjord Bank“ taip pat siekia, kad paskolos įmokos klientams netaptų našta, todėl skatina skolintis atsakingai.
Klausimai, kuriuos turėtumėte sau užduoti prieš įsigydami naują daiktą:
1. kokios vertės jis suteiks mano gyvenimui?
2. Kaip dažnai ir kur naudosiu šį daiktą?
3. Kiek laiko jis man tarnaus?
4. Ar žaviuosi daiktu, ar tik jo nedidele kaina?
5. O gal galėčiau šį daiktą pasiskolinti iš draugo?
6. Ar jau patyrinėjau pasiūlymus ir žinau, kiek šis daiktas kainuoja kitur? Ar tai – racionali kaina?
Atsakę į šiuos klausimus galėsite tiksliau įvertinti, ar daikto tikrai reikia. Kai kurie finansų specialistai rekomenduoja palaukti tris mėnesius ir tik tuomet, jei daikto vis dar norėsis, jį įsigyti.
