Visgi realybėje perkėlimo iš griūvančių būstų programos daugelyje regionų neveikia, išskyrus Maskvą ir dar kelias vietoves. Paprastai vietos valdžia teisinasi pinigų trūkumu biudžete ir žmonių neiškelia net iš tų namų, kuriems gresia griūtis.
Žurnalistai važinėjo Vladivostoko, Ufos ir Jakutsko gatvėmis, kalbėjosi su žmonėmis, kurie kasdien rizikuoja gyvybe po savo namų stogu.
Aleksandras Dankinas gyvena avarinės būklės daugiabutyje Jakutske. Viena namo pusė apdegusi, kita – griūna. Vietos statybų bendrovė įspėja, jog namas gali nesulaukti ateinančios žiemos.
„Vos įėjus į gyvenamąjį namą, aplink viskas supuvę. Nėra saugios vietos gyventi“, – pasakojo po namą svečius vedžiojęs Aleksandras. Vietos valdininkai atsakė be užuolankų: niekuo padėti negali, pasūlė būti kantriems.
Lyginant Rusijos regionus, Jakutijoje bene daugiausia prastos būklės būstų. Vien Jakutske 976 mediniai daugiabučiai namai pripažinti pavojingais gyventi. Ne visi jie įtraukti į valstybinę programą. O net jei ir įtraukti, valdžios institucijos negali atsakyti, kada gyventojai bus iškeldinti.
„Šiuo metu Jakutske į perkėlimo programą įtraukti 165 avariniai pastatai, – sakė Jakutsko Būsto ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Vadimas Semionovas. – Planuojama, kad iki 2032 m. pabaigos avarinių būstų nebeliks.“
Panaši situacija yra ir Vladivostoke. Alena Slavskaja yra buto avarinės būklės pastate savininkė. Vienu metu lūžo kelios laikančiosios namo konstrukcijos, taigi, jo būklė apverktina, rašoma www.currenttime.tv.
„Pastatas gali sugriūti bet kurią sekundę. Norėčiau pabrėžti, kad namas yra trijų aukštų ir jame tebegyvena žmonės, – pabrėžė moteris. – Prieš dvejus metus aš ir mano sūnus buvome priversti palikti namą, nes trys nepriklausomi ekspertai patvirtino, kad buvimas šiame pastate kelia pavojų gyvybei.“
Vladivostoko miesto administracija pareikalavo, kad šio namo gyventojai iki 2030 m. patys jį nugriautų ir išsikraustytų. Vietos administracija teigia, kad žmonėms bus suteiktos visos galimybės pelningai parduoti žemės sklypą, kuris priklauso namo gyventojams, ir taip uždirbti.
Valstybinė sunykusių ir avarinių būstų perkėlimo programa Rusijoje galioja tik tiems pastatams, kurie avariniais buvo paskelbti iki 2017 m. sausio 1 d. Jei pastatas po to buvo pripažintas nesaugiu, jis nebus įtrauktas į programą.
Avarinio pastato Ufoje gyventojai neatmeta, kad net jei pastatas kažkada buvo pripažintas avariniu ir įtrauktas į perkėlimo programą, jis staiga gali būti „suremontuotas“, žinoma, tik popieriuje.
Būtent taip nutiko Larisai Petrovai: ji, kaip ir kitų trijų avarinių namų gyventojai, turėjo būti perkelta įgyvendinant pirmąjį programos etapą, tačiau staiga trys 1950 m. pastatyti namai su sutrūkinėjusiomis laikančiosiomis sienomis ir išdaužytais langais dėl nežinomų priežasčių buvo išbraukti iš sunykusių ir netinkamų naudoti būstų registro.
„Iš pradžių buvo suplanuota namą griauti, mes matėme šiuos dokumentus, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad viskas su namu gerai“, – stebėjosi Larisa Petrova.
„Namų būklė yra normali: jie nėra mediniai, o blokiniai. Yra keletas mikroįtrūkimų, bet jie atsirado dėl tinko“, – sakė Ufos vyriausiasis inžinierius Sergejus Nesterenko.
Griūvančių ir avarinių būstų gyventojai įvairiuose regionuose dažnai skundžiasi, kad vietos administracijos veda dvi statistikas: vieną – valdininkams ir ministerijoms, o kitą – visuomenei.
Programa, kurią buvo numatyta vykdyti iki 2023 m., turėjo būti baigta anksčiau nei planuota, 2021 m., o V. Putinas paragino iki 2023 m. nugriauti visu avarinius pastatus“, – sakė buto savininkė Oksana Danilenko, gyvenanti apleistame pastate Vladivostoke. Tačiau dabar administracija datą pakeitė – numatyti 2030 metai.
Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Jakutijoje, panaudojama mažiau nei pusė naujų namų našlaičiams ir perkeltiems gyventojams statybai skirtų lėšų, nors vietos administracijai kasdien pateikiama naujų prašymų įtraukti vieną ar kitą pastatą į sunykusių ir avarinių būstų registrą.
