„Jei abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo yra iki 36 metų amžiaus, pagal dabar galiojantį įstatymą yra laikomi „jauna šeima“,nes tokį amžių pasirinko įstatymų leidėjas. Tačiau dėl socialinės ir demografinės kaitos ši įstatymo formuluotė tampa problematiška“,– sako projekto autorius G. Paluckas.
Remdamasis Statistikos departamento duomenimis jis sako, kad 2009–2019 m. pirmosios santuokos amžius didėjo nuo 28,3 iki 30,7 metų vyrams ir nuo 26,1 iki 28,3 metų moterims. Anot socialdemokrato, tendencija pirmosios santuokos amžiui didėti tęsiasi ir toliau dėl vis ilgesnio laiko, kurį jauni žmonės praleidžia aukštajame moksle ir sprendimą sudaryti santuoką priima vėliau.
„Tai sukuria situaciją, kad vienas sutuoktinių dažnai gali būti vyresnis nei 36 metai, taigi sutuoktiniai negali pasinaudoti įstatymu apibrėžiama parama. Tai prieštarauja intencijai, kad kuo daugiau Lietuvos šeimų turėtų galimybę įsigyti nuosavą būstą“,– sako G. Paluckas.
Šiuo metu įstatymas apibrėžia „jaunas šeimas“ kaip šeimas,kurių abu sutuoktiniai yra iki 36 metų.
Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų,sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 40 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 40 metų.“
Įsigyti galėtų bet kur Lietuvoje
Dar vienas siūlymas – jaunoms šeimoms pirmąjį būstą su valstybės parama įsigyti visoje Lietuvoje. Geografiškai neriboti tokios galimybės taip pat siūlo tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
Jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisai, jaunos šeimos įgautų galimybę gauti paramą įsigyjant pirmąjį būstą visoje šalies teritorijoje, taip pat būtų atsisakyta prievolės nekilnojamojo turto registro valdytojui skelbti vidutines nekilnojamojo turto vertes.
Projektą parengęs G. Paluckas mano, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas išskaidrins nekilnojamojo turto vystymo sektorių, nes šiuo metu šio įstatymo naudos gavėjai yra tik keliuose šalies regionuose veikiantys nekilnojamojo turto vystytojai.
Galiojantis įstatymas apriboja teisę jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą su valstybės parama regionuose, kuriuose vidutinė nekilnojamojo turto kaina didesnė.
G. Palucko duomenimis, šiuo metu yra apribota galimybė pasinaudoti šia parama Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), kurortiniuose miestuose, tačiau pagal dabartinius skaičiavimus į ribojimą patenka ir vidutinio dydžio miestai (pavyzdžiui, Utena).
Įstatymo pataisą parengusio G. Palucko nuomone, dabartinis įstatymas skatina ydingą miestų ir šalies regionų planavimą.
„Įstatymo nuostatos skatina miestų ir šalies regionų rajonų ekstensyvią plėtrą, nekilnojamojo turto vystytojams suteikia paskatas kurti priemiestinio tipo gyvenvietes regionuose, kurios bus didžiųjų miestų „kolonijomis“, o ne integralia regionų dalimi. Tokiu būdu žmonės apsigyvendami regione realiai gyvena didmiestyje. Gyvendami regione jie dirba, savo vaikus veda į mokyklas ir vaikų darželius didmiestyje, taip nepateisinamai apkraudami didmiesčių transporto, švietimo ir socialinę infrastruktūrą. Tokia ekstensyvi plėtra yra netvari ilguoju laikotarpiu“, – mano G. Paluckas.
Dabartinis įstatymas, jo nuomone, nepateisinamai apriboja dviejų trečdalių Lietuvos jaunimo galimybes sukūrus šeimą įsikurti ten, kur jie gyvena. Anot parlamentaro, Statistikos departamento duomenimis, 2022 metais miestuose Lietuvoje gyvena 296 tūkstančiai asmenų priskiriamų jaunimo kategorijai (14–29 m.), kai kaimo vietovėse –161 tūkstantis.
Kaip pastebi įstatymo pataisą parengęs G. Paluckas, visos jaunos šeimos, nepaisant to, kur jos gyvena, susiduria su tokiomis problemomis kaip aukštos nekilnojamojo turto kainos, sunkumais sukaupti pradinį įnašą.
Jis siūlo, kad abi įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
