„Ši valstybės įmonė, galimai apgaudama pačią valstybę, pasitaikius menkiausiai progai bando parduoti paskutinius jūrinio inžinerinio paveldo statinius ir tokiu būdu sudaryti išskirtines sąlygas suinteresuotiems asmenims įsigyti valstybinės žemės sklypą po menkaverčiais inžineriniais statiniais, pakeisti žemės naudojimo paskirtį ar negrąžinamai išardyti Šventosios švyturio pastatų kompleksą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė dėl susidariusios situacijos skundą Seimo Audito komitetui šią savaitę išsiuntęs švyturių išsaugojimo entuziastas, inžinerius Tomas Jačionis.
Tai, kad pardavus švyturio priklausinius būtų užprogramuotas neišsprendžiamas konfliktas su privatininkais, „Vakarų ekspresui“ pripažino ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Gražios vizijos
Keturbriaunis, metalinių konstrukcijų 1957 m. statytas Šventosios švyturys – vienas iš kelių jūrinių švyturių Lietuvoje. Šis 39 m aukščio objektas yra nuo Baltijos kranto nutolęs apie 800 metrų ir prieš keletą metų Vyriausybės nutarimu perduotas Palangos miesto savivaldybei.
Pastaroji dar 2019 m. ėmė puoselėti planus navigacinį statinį pritaikyti pažintiniam turizmui. Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas techniniam projektui parengti.
Švyturyje planuojama įrengti liftą neįgaliesiems, dabartines kopėčias pakeisti sraigtiniais laiptais, pertvarkyti viršutinėje švyturio dalyje esančią keturkampę uždarą dalį ir įrengti apvalios formos patalpą, kurioje būtų galima lankytis net ir prastesniu oru, rengti edukacijas. Švyturį iš rytinės pusės norima papuošti didžiuliu Šventosios herbu.
Taip pat planuojama sutvarkyti švyturio aplinką, įrengti patogų privažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę, savivaldybei perduotose techninėse patalpose įrengti švyturių muziejų.
„Manau, tai galėtų būti viso pajūrio pažiba, traukos objektas. Tai būtų ir veikiantis navigacinis įrenginys, ir regykla. Įsivaizduojate, kokie vaizdai atsivertų lankytojams iš 40 metrų aukščio? Giedrą dieną matomumas siekia per 20 kilometrų, tad kaip ant delno matytųsi ir Baltijos jūros, ir apylinkių panorama. Kitos tokios apžvalgos aikštelės nebūtų visame pajūryje“, – yra sakęs Š. Vaitkus.
Tačiau norint planus įgyvendinti reikia, kad savivaldybės žinion būtų perduoti ne keli, o visi švyturiui priklausantys statiniai. Pasirodo, šioje vietoje ėmė bręsti didžiulis konfliktas.
Gardus kąsnis
Finansų ministerijos (FM) konstroliuojamas Turto bankas (TB) valdo penkis Šventosios švyturio komplekso pastatus: pusę arti 128 kv. m ploto gyvenamojo namo, du sandėlius, pirtį ir garažą. Visi šie objektai jau buvo patekę ant viešojo aukciono prekystalio, tačiau Palangos merijos pastangomis pardavimas sustabdytas.
Nepaisant to, objektai nėra išbraukti iš privatizuojamųjų sąrašo, ir juos dabar galima rasti TB svetainės skiltyje „Bus parduodama“.
Tokia situacija VILNIUS TECH lektorių T. Jačionį privertė kreiptis į parlamento Audito komitetą, mat iš pažiūros nepatrauklus, tačiau aukso vertės žemėje esantis nekilnojamasias turtas šį įsigijus privatininkams lengvai gali virsti vilomis, apartamentais ir pan. Tokių precedentų jau esama pajūryje.
„Turtas yra parduodamas be žemės sklypo ar nustatytos jo dalies. Parduodami pastatai yra ribojami registruotu inžineriniu kiemo statiniu – tvora, kuriuos iš kitos pusės iki pat statinių pamato riboja savivaldybei priklausanti, teisiškai registruota kiemo aikštelė.
Ne tik pagrindiniai komplekso statiniai, bet ir tvora, ir kiemo aikštelė su tualetu priklauso Palangos savivaldybei. Aukcione statinius įsigijęs asmuo negalės nevaržomai jais naudotis, nes iš vienos pusės – registruota savivaldybės tvora, iš kitos – kiemo aikštelė“, – detales pastebėjo T. Jačionis.
Anot jo, tokiu būdu iš anksto yra užprogramuotas konfliktas dėl statinių naudojimo, kuris esą gresia viešojo intereso, susijusio su švyturio atvėrimu visuomenei, pažeidimais.
„Sprendžiant žemės dalybos klausimus, atsiranda pagrįsta galimybė „pigiai“ įsigyti valstybinės žemės sklypą nekomercine kaina, tokiu būdu paliekant valstybės biudžetą be proporcingų pajamų už parduotą turtą.
Suskaidęs Šventosios švyturio pastatų kompleksą TB daro ne tik finansinę žalą valstybei, bet ir niekais verčia Palangos savivaldybės planus atverti Šventosios švyturį visuomenei ir jį įveiklinti“, – įspėjo inžinerius.
Tokioms mintims pritarė ir Palangos meras Š. Vaitkus.
„Apskritai nesuprantu, kam valstybei už grašius pardavinėti menkavertį turtą, esantį pačiame pajūryje, kurio turime tiek nedaug? Geriau jį nugriauti, nes atsiradus privatininkams garantuotas bus konfliktas. Visi įsigijusieji menkaverčius statinius ant jūros kranto nori juos paversti vilomis, apartamentais, jiems prireikia servitutinio privažiavimo ir t. t.
Šventosios atveju privatininkas nenorės jokios turistinio objekto su lankytojais kaimynystės. Dabar mes ruošiame raštą TB, kad išbrauktų iš privatizuojamųjų sąrašo visus švyturio priklausinius ir perduotų juos Palangos savivaldybei“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Š. Vaitkus.
Tačiau ne tik analogiškus raštus, bet ir visą TB priklausančių Nidos švyturio pastatų įveiklinimo investicinį projektą FM dar vasarą yra pateikusi Neringos miesto savivaldybė, tačiau iki šiol reikalai taip ir nepajudėjo iš mirties taško. Baiminamasi, kad toks pats scenarijus kartosis ir Šventojoje.
Pajamos – menkos
„Vakarų ekspresui“ susisiekus su TB atstovais ir pasiteiravus, kodėl prireikė parduoti Šventosios švyturio pastatus, gautas toks atsakymas.
„Į privatizuojamo turto sąrašą Vyriausybės sprendimu įtraukiamas toks turtas, kuris valstybei nereikalingas tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Prieš turtą traukiant į tokį sąrašą daroma analizė, ar toks turtas reikalingas kuriai nors valstybės institucijai. Tokių atvejų, kai turtas įtraukiamas į parduodamų sąrašą, o vėliau iš jo išbraukiamas ir kam nors perleidžiamas, praktikoje pasitaiko.
Su Palangos miesto savivaldybe jūsų minimu klausimu esame bendravę. Aukcionas sustabdytas, sutarta, kad savivaldybės tarybai pritarus dalies pastatų perėmimui, toks sprendimas būtų teikiamas Vyriausybei svarstyti“, – atsiųstame laiške teigė TB Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius.
Jis patikino, esą Palangos savivaldybė norėtų perimti nedidelį (17 kv. m) sandėlį-rūsį, kuris yra savivaldybės žemėje ir pardavus trukdytų teritorijos pritaikymui visuomenės reikmėms. Turto bankas šiam logiškam prašymui neva neprieštarauja.
Paklausus, kiek valstybė gautų pajamų pardavus 5 Turto bankui priklausančius statinius, K. Vaitkevičius informavo, kad „pradinė objekto kaina buvo nustatyta 116 tūkst. eurų“. Taigi, į valstybės biudžetą patektų juokinga suma, tačiau nekilnojamojo turto pardavimas užblokuotų gražų projektą, skirtą visuomenės poreikiams.
„Turto bankas, nelogiškai dalindamas švyturio komplekso statinius, elgiasi neprofesionaliai“, – „Vakarų ekspresui“ teigė Šventojoje švyturių muziejų įrengti norintis žymus Lietuvos farologas Aidas Jurkštas.
