Neatsakingumas gali atsirūgti
Specializuoto paskolų ir indėlių banko „Fjord Bank“ atstovas Julius Atidukraitis kategoriškas: kas mėnesį piktybiškai vėluojantys mokėti įmokas – paskolų, lizingų ar telekomunikacijų bendrovėms, neturintys stabilių pajamų, visiškai neturintys laisvų pinigų ar ramia širdimi išleidžiantys viską, ką uždirba – skolintis apskritai neturėtų.
Maža to, gali būti, kad pasiskolinti ir negalėtų – kredito istorijos nepuošiantys įrašai dažnai tampa kliūtimi paskolai gauti, arba paskola gali kainuoti labai brangiai (20–30, o kartais ir 100 proc. daugiau nei pavyzdingam klientui).
Planuojantieji skolintis didesnes sumas – automobiliui ar, galbūt, būstui, turėtų neatidėliodami padengti skolas, laiku mokėti komunalinius mokesčius, tuomet, net jei kredito istorijoje ir nebus vien teigiami įrašai, finansų įstaigai gali pavykti įrodyti, kad mokesčiai kas mėnesį mokami atsakingai, tad ir solidūs įsipareigojimai nebus rimta našta.
Pakilus paskolų palūkanoms, vis pasigirsta istorijų apie tai, kad išsimokėti tampa sunku arba nebepavyksta, tad J. Atidukraitis dar prieš praveriant bankų duris pataria pajamas ir išlaidas susidėlioti ant popieriaus, pasirūpinti finansine pagalve – negyventi vien tik šia diena.
„Lietuvoje, kalbant apie įsipareigojimų nesilaikymą, vėlavimus mokėti įmokas, dauguma klientų, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gana pavyzdingi – atsakingai žiūri į paskolas“, – apibendrino pašnekovas.
Galima daugiau, bet ar verta?
Įprastai paskolos skaičiuoklėse matomi skaičiai – didžiausia įmanoma paskola, kokią galima gauti. Visgi specialistas partaria labai gerai apsvarstyti, kokio būsto ar automobilio iš tiesų reikia šeimai ir kokia paskola, pablogėjus finansinei situacijai, netaptų nepakeliama našta.
Bankų duris vis praveria klientų, kuriems paskolos įmoka tampa pernelyg didele našta – taip įprastai nutinka dėl to, kad vengiama modeliuoti blogus scenarijus. Menkiausi netikėtumai, ir tenka perskirstyti šeimos biudžetą, atsisakyti kai kurių paslaugų ar pirkinių, o tai daugumai nėra lengva.
Finansų specialistai turi auksinį patarimą planuojantiems įsigyti automobilį ar kitą didesnį pirkinį: skaičiuojant būsimos paskolos dydį, įmokai kartu su palūkanomis skirti ne daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Paskolos laikotarpį pasirinkti ne ilgesnį nei 6–8 metai. Tokia pati taisyklė galėtų galioti ir kitiems daiktams, kurie palengvintų jūsų gyvenimą, bet nėra būtini kaip, pavyzdžiui, nuosavas būstas.
Beje, yra būdas, kaip apskaičiuoti savo pajamų ir įsipareigojimų santykį: visų privalomų mokėti paskolos įmokų suma, padalyta iš gaunamų pajamų. Gautą skaičių padauginus iš 100, bus aišku, kokią dalį atlyginimo procentais kas mėnesį tenka skirti finansiniams įsipareigojimams. Patartina, kad įmokos neviršytų 25 proc. ribos.
Atsakingo skolinimosi nuostatai įpareigoja – paskolų įmokų suma negali viršyti 40 proc. šeimos pajamų. Neapgalvota vartojamoji paskola, vėliau apsisprendus skolintis būstui, gali pakišti koją – jei pasiskolinta tiek, kad įmokos pasiekė „raudonąją liniją“ – 40 proc. ribą, bankai privalo atsisakyti skolinti įsigyti būstui reikalingą sumą.
Dar vienas svarbus niuansas – būsto paskolai reikia pradinio įnašo, kurį privalu sukaupti. Vadinasi, planuojant įsigyti būstą, tam reikia ruoštis: kaupti pradinį įnašą, rūpintis gera kredito istorija, sukaupti finansinę pagalvę, skirti ne per didelę pajamų dalį paskolų įmokoms.
Pašnekovo žodžiais, 2022 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, finansų specialistai svarstė, kiek mažiau besiskolinančiųjų sulauks. Visgi jų pesimistinės prognozės nepasitvirtino – skolintis pradėta dar aktyviau. Vien „Fjord Bank“ banke sulaukta kone 40 proc. daugiau norinčiųjų gauti paskolą.
J. Atidukraitis svarstė, kad, pradėjus augti infliacijai, dalis klientų nusprendė ne laukti ir stebėti, kaip keisis situacija, bet planus įsigyti automobilį, susiremontuoti būstą ar jį įsigyti įgyvendinti čia pat, o ne tuomet, kai, tikėtina, viskas dar labiau pabrangs.
Kada pataria geriau nesiskolinti
Pagal Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus Lietuvoje leidžiamas pajamų ir įsipareigojimų santykis negali būti didesnis nei 40 proc., t. y. uždirbančiųjų 1000 eurų paskolų įmokų suma negali viršyti 400 eurų.
Padidėjusios palūkanų normos, tapusios tikru iššūkiu turintiems būsto paskolą, turi įtakos ir vartojimo paskoloms. Išaugus būsto paskolos įmokai, kredito bendrovės vis atidžiau vertina klientų pajamų ir įsipareigojimų santykį.
„Planuojantiems skolintis būsto remontui patariu pirmiausia pradėti nuo išlaidų lentelės, mat remonto darbai kone visuomet kainuoja brangiau nei pradžioje būna suplanuota. Vieni skolinasi norėdami daugiau patogumo būste, kiti, kad susimažintų išlaidas, pavyzdžiui, jį apsišiltintų.
Taigi, vienų paskolų galima išvengti, kitų – ne. Klientams patariu: jei labiau norisi, o ne reikia, ir įsigytas daiktas nesuteiks komforto, kurio tikimasi, geriau nesiskolinti. Pasitaiko atvejų, kuomet žmogus teoriškai gali gauti paskolą, tačiau jo pajamos itin mažos, svarstai, ar esant dviženklei infliacijai, jam užteks pinigų kasdienėms išlaidoms, būna – pasiūlai geriau nesiskolinti. Labai svarbu pasvarstyti, kaip įsigytas daiktas pagerins gyvenimo kokybę, ir tik tuomet priimti sprendimą“, – kalbėjo „Fjord Bank“ atstovas.
Jei sugedo katilas, skolintis būtina, tokia pati logiška investicija šiuo metu apšiltinti namą, kad reikėtų mažiau dujų jam šildyti. Bet ar naujas telefonas, nors turimas dar veikia, prabangus automobilis, nors senasis dar neblogos būklės, ar naujas rinkoje pasirodęs televizorius, išties būtini – tokie norai, atkreipė dėmesį J. Atidukraitis, neturėtų būti pildomi spontaniškai, tik gerai apsvarsčius.
„Dalį pajamų skirdami paskolos įmokoms, tačiau įsigydami norimą daiktą, susiremontuodami būstą ar nusipirkdami automobilį, žmonės investuoja į geresnę gyvenimo kokybę. Labai svarbu pagalvoti, ar pasiskolinus ir kažką nusipirkus, ar kasdien turint daugiau laisvų pinigų, gyvenimo kokybė bus geresnė, tuomet priimti sprendimą – skolintis ar ne – nebus sudėtinga.
Galbūt, verta pakentėti su ta pačia sienų spalva kaip dabar, bet apsišiltinti namą? Ilgą laiką, esant neigiamai palūkanų normai, daugelis įprato, kad taip ir bus, dabar, joms pakilus, nustebo, kad, pasirodo, šios gali didėti. Net ir jei puikiai sekasi, reikėtų pagalvoti apie tai, kad dalis pinigų būtų skiriami taupyti, arba ieškoti būdų uždirbti daugiau“, – priminė specialistas.
