Pirmasis ir trečiasis etapai. O antrasis – kaip Dievas duos.
Maždaug taip bus įgyvendinamas Šiaurinės gatvės tiesimas. Mat valdžia, įsipareigojusi nedarkyti Šeškinės šlaitų geomorfologinio arba trumpiau – Ozo draustinio, nelabai įsivaizduoja, kaip po juo kas tunelį.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje vykusiame projekto pristatyme paaiškėjo, kad pirmiausia savivaldybė numačiusi sukurti vakarinės miesto dalies – Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės – ir Vakarinio aplinkkelio jungtį.
Po to numatyta įgyvendinti trečiąjį etapą, kurio metu bus tvarkoma Žvalgų gatvė.
Susirūpinusiems Ozo draustinio ateitimi vilniečiams paaiškinta, kad tunelis po juo bus kasamas ateityje, tiktai labai tolimoje.
Diskusijos dėl Šiaurinės gatvės tęsiasi jau aštunti metai, daugiausia jų – dėl Ozo draustinio likimo.
Sulaukė daugybės klausimų
„Kaip per Ozą tiesite kelią – po žeme ar dangumi? Kodėl jis nepažymėtas plane?“ – skambėjo vilniečių klausimai per projekto pristatymą.
Anot susirūpinusių gyventojų, savivaldybė užsimojusi sunaikinti paskutines žaliąsias zonas, kurių gyvenamuosiuose rajonuose taip trūksta.
Po pristatymo meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad atsisakoma to, kas buvo vadinama antruoju Šiaurinės gatvės etapu. Jis buvo planuotas tarp S.Stanevičiaus ir Kalvarijų gatvių.
„Jis turėjo eiti netoli Ozo draustinio, todėl vienintelis geras variantas sujungti šias gatves – tunelis. Tai įtvirtinome taryboje, toks ateityje, bet ne artimiausioje, ir atsiras“, – tikino meras.
Siūlėsi iškasti tunelį
Sumanymas kasti po Ozo draustiniu – nenaujas, jį dar prieš 4 metus pasiūlė viešoji įstaiga „Metro sąjūdis“ ir į anapilį iškeliavęs jos steigėjas Juozas Zykus, aktyviai siūlęs ne tik šį projektą, bet ir metro idėją.
Anot „Metro sąjūdžio“, tunelio statyba kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir gatvės tiesimui ar aukštosios įtampos linijoms rezervuota žemė.
„Galima pasinaudoti vokiečių patirtimi – jie panašiu atveju įrengė ir metro trasą Berlyne. Racionaliausia, jei Vilniaus valdžia Šiaurinės gatvės statybą atiduotų verslo visuomenei, o pati pasiliktų tik organizacinį darbą.
Tiesiant Šiaurinę gatvę viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu miesto valdžiai tektų pasirūpinti tik žemės gatvei tiesti įteisinimu“, – siūlė „Metro sąjūdis“.
Su verslininkais sudarius sutartį už suteiktą galimybę šioje teritorijoje plėtoti verslą, jie įrengtų reikalingus tunelius ir kitą transporto infrastruktūrą.
Kiek tai kainuotų? Prieš ketverius metus „Metro sąjūdis“ skaičiavo, kad virš planuojamos gatvės tunelyje privatus verslas turėtų galimybę sukurti 1,5 milijardo eurų vertės socialinę infrastruktūrą.
Darbai – tiktai po metų
Pirmojo etapo atkarpą nuo Vakarinio aplinkkelio iki S.Stanevičiaus gatvės planuojama tiesti 2024 metais.
„Šiaurinė gatvė – tai miestietiško gyvenimo būdo kūrimas ir galimybė atsigauti sovietiniams rajonams. Atsisakėme minties įrengti šešių eismo juostų miesto greitkelį, prie kurio niekas nenorėtų gyventi.
Padarėme gatvę humaniškesnę, skirtą žmonėms, ne tik automobiliams“, – per Šiaurinės gatvės projekto pristatymą kalbėjo savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Šiaurinės gatvės projekto pirmajam etapui – atkarpai nuo Vakarinio aplinkkelio iki S.Stanevičiaus gatvės įrengti – buvo pritarta dar 2019-aisiais, praėjusiais metais gautas statybos leidimas.
Kol kas atsisako viadukų
Smarkiai vėluojama dėl to, jog nuspręsta suderintą Šiaurinės gatvės projektą koreguoti nepaisant to, kad tai – ir papildomos laiko sąnaudos.
Kokie pakeitimai atlikti savivaldybei sukūrus naująjį gatvių standartą?
Gatvė suprojektuota žalesnė, optimali transporto srautams, pagalvota ne vien apie automobilius, bet ir apie pėsčiuosius, dviratininkus. Iš šešių eismo juostų paliktos keturios, o likusi eismo juosta skirta pėsčiųjų, dviračių eismui, želdynams.
Naujajame projekte padidintas pėsčiųjų saugumas – numatytos papildomos penkios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir trys reguliuojamos sankryžos. Suplanuotos penkios naujos miesto transporto stotelės.
Dabartiniame projekte taip pat atsisakyta anksčiau numatytų viadukų ir požeminės perėjos, bet išlaikyta galimybė juos įrengti vėliau.
Šalia atsirasiančių pastatų savininkai bus skatinami pirmame aukšte kurti komercinės paskirties patalpas, pasinaudoti savivaldybės įtvirtintu „savininko metru“.
Palyginti su pirminiu projektu, gatvė bus žalesnė. Bus sodinami 1194 medžiai ir 44 tūkst. krūmų. Tai – pusė tiek, kiek per metus savivaldybė pasodina visose gatvėse.
Pareiškė kitokių nuomonių
Tačiau projekto pristatymo metu paaiškėjo, kad gyventojams įgriso savivaldybės beatodairiška žalioji politika visur kaišioti medžius ir krūmus.
Vilniečiai pareiškė, kad jiems reikia daugiau įvažiavimų į kiemus, kiti norėjo platesnės gatvės, mažiau medžių, bet daugiau stovėjimo vietų automobiliams, o keletui ši gatvė atrodė apskritai nereikalinga ir vietoj jos siūlė įrengti parką.
Gyventojai išsakė rūpestį dėl padidėsiančios taršos ir triukšmo. Taip pat norėjo žinoti, kokie pastatai atsiras prie gatvės.
Žvalgų gatvė – vėliau
Po pirmojo etapo savivaldybė ketina imtis trečiojo etapo, kurio metu bus remontuojama dabartinė Žvalgų gatvė.
Ši apleista gatvė, jungianti Kalvarijų, Verkių ir Kareivių gatves, bus ne tiktai pertvarkoma, bet ir pratęsta.
Šis etapas turėtų būti įgyvendintas apie 2026 metus.
Tranzitinė arterija tapo verslo projektu
Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis įsitikinęs, kad atsisveikindamas su mero postu R.Šimašius su savo komanda mėgina atlikti paskutinį reveransą nekilnojamojo turto verslo plėtotojams ir įteikti jiems dovaną – iš esmės pakeistą Šiaurinės gatvės projektą.
Anksčiau planuota kaip tranzitinė gatvė, turėjusi padėti sumažinti automobilių srautus miesto rajonuose, naujajame projekte Šiaurinė gatvė pavirto į verslo projektą, kuriuo siūloma už vilniečių pinigus sukurti tolesniam nekilnojamojo turto plėtotojų verslui reikalingą infrastruktūrą.
Anksčiau planuota kaip kelių lygių tranzitinė gatvė, kurios dalis turėjo eiti žemiau gyvenamųjų rajonų, o sankryžos būtų apvažiuojamos estakadomis, Šiaurinė gatvė turėjo reikšmingai sumažinti automobilių srautą ir mažinti transporto spūstis.
„Deja, likus vos keliems mėnesiams iki šios valdžios kadencijos pabaigos paaiškėjo, kad projektas buvo pakeistas iš esmės, o Šiaurinė gatvė dabar jau planuojama kaip įprasta didelė gatvė su aplink ja numatytomis vietomis daugiabučiams ir verslo centrams, jų statyboms reikalinga infrastruktūra, pavyzdžiui, automobilių parkavimo vietomis ir su vieno lygio sankryžomis su Ukmergės, Justiniškių ir kitomis gatvėmis bei Laisvės prospektu“, – dėstė P.Pinelis.
Anot jo, nesunku suprasti, dėl kokių priežasčių projektas buvo iš esmės pakeistas. Viskas paprasta – ankstesniame projekte numatyti sprendiniai buvo orientuoti į transporto srautų reguliavimą, o tai reiškė, kad aplink gatvę esantys sklypai statytojams būtų nepatrauklūs.
Šalia judrios gatvės, kurioje nuolat dideliu greičiu judėtų mašinos, niekas nenorėtų nei gyventi, nei kurti verslo. O tai reikštų, kad nei pirkti tos žemės, nei ten ką nors statyti daug norinčiųjų neatsirastų. Net jei ir rastųsi verslininkų, kurie aplink tranzitinę gatvę pasiryžtų ką nors statyti, ten esančių objektų jie negalėtų parduoti už kainą, kuri užtikrintų didelę grąžą.
P.Pinelio žodžiais, visai kita situacija, kai turi sklypą prie įprastos gatvės, šalia kurios už vilniečių pinigus dar ir sukurta visa naujoms statyboms reikalinga infrastruktūra – privažiavimai, parkavimo vietos, kuri būtina naujoms statyboms.
Be to, šalia sklypų bus sukurta ir papildoma gerovė – už miesto pinigus įrengiami dviračių takai, sodinami medžiai. Tokioje vietoje parduoti butus ar išnuomoti komercines patalpas būtų ne tik gerokai lengviau, bet ir pelningiau.
