Turto bankas ir Finansų ministerija parengė ir pristato koncepciją, kuria siūloma iki 2028-ųjų atnaujinti pastatų kompleksą Vilniaus centre, A. Goštauto gatvėje, ir į jį perkelti kai kurias ministerijas bei įstaigas – Vyriausybė šiam planuii pritarė.
Vyriausybės pasitarime dalyvavęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas Goštauto kvartalo rekonstrukcijos projektą ir viziją pristatė detaliau. Viceministro žodžiais, apie minsiterijų miestelį kalbama jau ilgą laiką, vyko daug diskusijų, galiausiai apsistota ties kvartalu, kurį vilniečiai puikiai žino: čia veikė Puslaidininkių fizikos ir Chemijos institutai.
Kol kas komplekso užimtumas – daugiau kaip 40 proc., didžoji patalpų dalis netinkama nuomoti ar naudoti.
Finansų viceministras sutinka: projektas didelis, tad jį siūloma skirstyti į 6 etapus. Tikslas – sumažinti nenaudojamo NT plotą sostinėje, efektyviau išnaudoti turimą plotą, pagerinti ministerijų darbuotojų darbo sąlygas, įveiklinti pastatus ir pagerinti jų estetiką.
Perkeliamų ministerijų pastatai būtų parduodami arba perleidžiami kitų įstaigų darbuotojams. Pardavus nebenaudojamus pastatus planuojama gauti apie 152 mln. eurų.
Kaip kalbėjo I. Šimonytė, pasirinkta vieta – realiausia iš visų svarstytų, taigi, siūloma pradėti visą procesą, kas pusmetį teikti ataskaitas, kaip sekasi projektą įgyvendinti.
Taigi, Vyriausybė be didesnių diskusijų pritarė beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 metų perkeliant dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduodant.
Įsikurs ne tik ministerijos
Transformuotame kvartale įsikurs valstybės įstaigos, pirmieji pastatų aukštai bus atverti visuomenei, atsiras pėsčiųjų alėja, nauja aikštė ir skveras.
Įgyvendinus projektą, transformuotame administraciniame kvartale iš viso bus 73 tūkst. kv. metrų ploto, kuriuose galės dirbti apie 4000 žmonių. Perkėlus įstaigas iš dabartinių energetiškai neefektyvių patalpų, kasmet būtų taupomi beveik 3 mln. eurų įstaigų išlaikymo kaštų.
„Planuojame, kad naujajame komplekse įstaigos galėtų gauti iki 80 proc. joms reikalingo ploto. Taip faktiškai būtų įtvirtintas Vyriausybės siekis skatinti hibridinį darbą, taupant valstybės resursus“, – pranešime sakė Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Pasak M. Sinkevičiaus, projektas iš esmės išspręs nenaudojamo biurų ploto Vilniuje problemą.
„Tai būtų valstybės ūkiškumo pavyzdys, kai įstaigos turi tik tiek ploto, kiek joms iš tikrųjų reikia funkcijoms atlikti. Vilniuje beveik neliktų nenaudojamų administracinių valstybės patalpų“, – teigė M. Sinkevičius.
Įprasmins istoriją
Atliktoje galimybių studijoje siūloma kompleksą atverti visuomenei, sukurti papildomų erdvių. Komplekso vidiniame kieme numatomas viešas skveras, kuriame bus įprasmintą čia buvusios Totorių kapinės ir Sovietmečiu nugriauta mečetė. Transformuojamą kvartalą kirs pėsčiųjų alėja, sujungsianti Lukiškių gatvę su Neries krantine.
Tariantis su Vilniaus savivaldybe, numatyta, kad pirmieji pastatų aukštai bus skirti visuomeninėms reikmės – atsiras kavinės ir kita infrastruktūra. Tai taip pat užtikrins naujojo kvartalo gyvybingumą po įstaigų darbo valandų.
„Atlikome pakankamai detalią istorinę, urbanistinę, pastatų būklės, žaliųjų erdvių analizę, kurios tikslas – identifikuoti vertingus teritorijos elementus, sunykusius arba sunaikintus istorinius takus ir suprasti bendrą šios teritorijos potencialą.
Kurdami viziją daug dėmesio skyrėme ne tik pastatams sklypo viduje, bet ir naujoms pėsčiųjų jungtims, darniam ir sumaniam judumui, viešųjų erdvių įvairovei, gamta grįstiems sprendimams, darbo aplinkos kokybei bei bendram kvartalo gyvybingumui“ , – aiškina administracinio komplekso teritorijos analizę, vystymo scenarijus ir viziją kūrusios įmonės mmap. („Martyno Marozo architektūra ir planavimas") vadovas, urbanistas Martynas Marozas.
Dalies ūkinių pastatų palei Lukiškių gatvę nėra įmanoma pritaikyti, todėl juos ketinama griauti. Vietoje jų bus statomi nauji administraciniai pastatai, formuojama aikštė, atkūrus istorinę jungtį per kvartalą į krantinę ves pėsčiųjų alėja.
Kaip viskas atrodys
Kaip rašoma koncepcijoje, bendras šio komplekso plotas yra daugiau kaip 34 tūkst. kv. m, tačiau jame esančios laisvos patalpos nėra tinkamos būklės nei valstybės įstaigų veiklai, nei nuomai.
Komplekso vystymą šešiais etapais siūloma įgyvendinti iki 2028 m. Pirmuosius tris iš šešių etapų siūloma skirti ministerijų poreikių užtikrinimui.
Pirmuoju etapu 8,63 tūkst. kv. m ploto pastato, esančio A. Goštauto g. 11, įveiklinimas (projekto vertė 16,19 mln. eurų), čia perkeliant Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas. Šį etapą ketinama įgyvendinti iki 2025 metų.
Antrasis etapas – 14,80 tūkst. kv. m ploto naujo administracinio pastato su požemine automobilių aikštele statyba komplekso teritorijoje (projekto vertė 36,99 mln. eurų), čia perkeliant Finansų ir Aplinkos ministerijas.
Trečiasis etapas 18,83 tūkst. kv. m ploto naujo pastato su požemine automobilių aikštele statyba, čia perkeliant Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas.
Ketvirtasis etapas – 7,51 tūkst. kv. m ploto pastato, esančio A. Goštauto g. 9, konversija (projekto vertė 14,37 mln. eurų) ir visų dabartinių komplekso ir papildomų klientų įkėlimas į pastatą.
Penktasis etapas – 9,52 tūkst. kv. m ploto pastato, esančio A. Goštauto g. 12, konversija (projekto vertė 17,85 mln. eurų), perkeliant dalį Vilniaus mieste veikiančių įstaigų.
Šeštasis etapas – 14,04 tūkst. kv. m ploto naujo pastato statyba komplekso teritorijoje (projekto vertė 35,09 mln. eurų). Į naują pastatą būtų perkeliama dar viena dalis Vilniaus mieste veikiančių įstaigų.
Visa konversija, skaičiuojama, sudarytų 167,6 mln. eurų, reikiamą sumą planuojama surinkti pardavus nebenaudojamus pastatus.
