„Dabar yra laikas ir galimybės spręsti to komplekso likimą. Turime unikalią galimybę tą kompleksą išsaugoti. Praleidus šią galimybę, manau, kad tai bus praleista visiems laikams. Iki šiol tas kompleksas yra išlikęs idealiai toks, kokį Lietuva jį gavo“, – šią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė VILNIUS TECH lektorius, inžinierius Tomas Jačionis.
Jo teigimu, Nidos švyturio kompleksą sudaro aštuoni statiniai, tačiau Vyriausybė nusprendė dalį to komplekso parduoti, keli atskiri statiniai atiduoti Turto bankui ir įtraukti į parduodamo turto sąrašą.
Pats ant Urbo kalno stovintis 29 metrų aukščio Nidos švyturys yra atiduotas Neringos savivaldybei valdyti.
Ir T. Jačionis, ir posėdyje dalyvavę paveldosaugininkai pabrėžė, kad reikia išsaugoti visą kompleksą kaip nedalomą kultūros paveldo vertybę.
„Yra išlikę senojo Nidos švyturio pastato fragmentai. Girdime savivaldybės norą tuos fragmentus išsaugoti, pagaliau juos reikėtų sukomplektuoti, nes jie yra išmėtyti kalno šlaituose, jų apžiūrėti negalima, nors jie įrašyti į kultūros vertybių registrą, bet jie iki šiol yra nesurinkti, veikiami drėgmės, neužkonservuoti, neeksponuojami“, – tvirtino inžinierius.
Anot jo, esama duomenų, kad šalia Nidos švyturio bokšto yra išlikę senojo, vokiškojo susprogdino švyturio pamatai.
„Jau daugiau nei metus Neringos bendruomenė, savivaldybė siekia, kad pastatai nebūtų išparduoti aukcionuose“, – tvirtino T. Jačionis.
Pasak jo, Pervalkos, Juodkrantės, Šventosios švyturiai savivaldai perduoti be didelių problemų, tuo metu dėl Nidos švyturio per dvi savaites paprašyta parengti objekto investicinį projektą.
„Nidos švyturio pastatų kompleksui akivaizdžiai keliami specialūs, iki šiol praktikoje netaikyti išskirtiniai reikalavimai. (...) savivaldos paprašyta parengti investicinį projektą, kaip tas pastatų kompleksas būtų naudojamas muziejų veiklai. Savivalda per trumpą laiką sugebėjo parengti tokį projektą ir įrodyti, jog šis kompleksas yra unikalus, tikrai turi unikalią vertę. Tačiau nors paprašyta labai greitai – per dvi savaites – parengti tokį projektą, iki šios dienos absoliučiai jokių veiksmų ar matomo proveržio šiuo klausimu nėra. Jie lieka įtraukti į parduodamo turto sąrašą ir gali būti bet kurią minutę parduoti“, – sakė T. Jačionis.
Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad šiame komplekse norima įkurti muziejų.
„Jaučiame Finansų ministerijos galbūt baimę, kad savivaldybei perdavus turtą, jis gali būti parduotas. Mes tikrai siūlėme ne kartą perduoti mums patikėjimo teise. Baimės tuomet dingtų. Bet kai ir su tuo nėra sutinkama, mums kyla klausimų, kodėl taip yra“, – teigė meras.
Anot jo, Nidos švyturio kompleksą galima būtų patikėjimo teise perduoti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, tokiu būdu jis liktų valstybės rankose.
„Mes su parku jį įveiklintume“, – teigė D. Jasaitis.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro, dabartinė Nidos švyturio būklė nepuošia UNESCO saugomos aplinkos, tačiau yra stabili.
Anot jo, reikėtų visą neišskaidytą kompleksą perduoti savivaldybei ar nacionaliniam parkui.
„Komerciškai pardavus, kad ir brangiai, būtų užprogramuotas konfliktas suskaidyti kompleksą. Galų gale patiems vietiniams žmonėms ir tiems, kurie nupirks, būtų sunku, ką nors ten padaryti. Tikrai turbūt nepirks kuro sandėlio tam, kad būtų galima išlaikyti saugomą autentišką XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios žibalo bačką, nes ten daugiau nieko nėra ir nelabai telpa“, – svarstė V. Bezaras.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė taip pat sakė, kad viešasis interesas yra išsaugoti visą švyturio kompleksą.
„Tas klausimas tikrai nebus paliktas savieigai“, – žadėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Jis sakė, kad komitetas palaikys Neringos savivaldybės prašymus Vyriausybei, Finansų ministerijai neparduoti Nidos švyturio komplekso pastatų.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytą Nidos švyturio statinių kompleksą sudaro švyturys, žibalo saugojimo rūsys, švyturio prižiūrėtojo namas, arklidė, administracinis pastatas, sandėlis, kuro sandėlis ir ūkinis pastatas.
Pirmojo Nidos švyturio statyba Prūsijos karaliaus potvarkiu pradėta 1873 metais, po metų ant Urbo kalno jau stovėjo ir pradėjo veikti 23 metrų aukščio aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys. Panašiu metu įrengtas ir žibalo sandėliavimo rūsys, pastatytas švyturio prižiūrėtojo namas.
1944 metų rudenį–1945 metų sausį besitraukiantys vokiečių kariai susprogdino Nidos švyturį. Karui pasibaigus toje vietoje pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953 metais įrengtas naujas švyturys.
Iš viso Lietuvoje yra septyni švyturiai: Klaipėdoje, Šventojoje, Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, Ventės rage ir Uostadvaryje.
