Įstatymo projektas keitėsi keliskart
Kaip „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ komentavo teisininkas Mantas Lideika, pirminiu įstatymo projektu buvo siekiama išvengti situacijų, kuomet ūkininko sodybos statomos saugomose teritorijose.
Vėliau, įstatymo projektui keliaujant iš vieno komiteto į kitą, jis „aplipo“ įvairiomis nuostatomis. Keltas klausimas dėl vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, kaip apriboti tokių netikrų ūkininkų namų statybas kaimiškose vietovėse. Tuomet ir įtrauktas reikalavimas dėl pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimo trejus metus, išplėstas reikalavimas dėl žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame galima statyti ūkininko sodybą, ploto.
Prezidentui, teisininko žodžiais, toks projektas sukėlė įtarimų, vienas pagrindinių – kaip toks įstatymo projektas dera su tikslu į kaimiškąsias vietoves pritraukti jaunesnių žmonių.
Prezidento veto pateikti aštuoni punktai, susiję su viena pagrindine problema – jaunų žmonių pritraukimu į kaimo vietoves. Kaip juos apsaugoti, sykiu išspręsti problemą, kada tiesiog įsikuriama gražiose kaimiškose vietovėse, tačiau ūkininko veikla nevykdoma.
Prezidento siūlymai numato dar daugiau išimčių iš ir taip, pašnekovo akimis, sudėtingos įstatymo formuluotės. Atsisakoma apribojimo gauti daugiau kaip pusę pajamų per trejus metus, tačiau paliekamas nuostatas, kad būtų gaunama bet kokia dalis pajamų. Taip pat pateikiama išimtis, kad toks reikalavimas nebūtų taikomas statant negyvenamosios paskirties statinius.
Arba – norint statyti gyvenamąjį namą būtų statomas 2 hektarų reikalavimas, kitus pastatus – pusės hektaro reikalavimas.
„Kyla klausimas, ar nebus taip, kaip dabar Vilniaus mieste, kur formaliai pastatomi viešbučių paskirties pastatai, tačiau išparduodami kaip butai. Jeigu kaimiškose vietovėse numatomos išimtys statyti negyvenamosios paskirties pastatus mažesnio ploto sklypuose nei statant gyvenamuosius namus, kas apsaugos nuo panašios situacijos ir kaimiškose vietovėse?“ – svarstė M. Lideika.
Pritaria, kad pokyčių reikia
Viename komitetų Seimo narių grupė pateikė siūlymą pakeisti žemės ūkio paskirties skypo plotą, mat pirminiame projekte buvo 0,5 hektaro – toks pat reikalavimas galiojo ankstesnėje įstatymo redakcijoje. Motyvai, anot teisininko, keisti, neva NT plėtotojai 0,5 hektaro sklypus labai lengvai įveiklina. Jei sklypas būtų 2 hektarų ploto, tą padaryti būtų sunkiau.
„Matyt, turime tuos saugiklius sudėti. Žmonės įpratę prie pusės hektaro, galbūt, nereikėtų dėl jo daryti didelės tragedijos. Turime užtikrinti, kas svarbiausia, kad asmenys, norintys statyti ūkininko sodybą, deklaruotų ir parodytų, jog ūkininko veiklą jie ketina vykdyti, – komentavo teisininkas. – Kriterijus dėl žemės sklypo ploto galėtų likti, tačiau pasirenkama priemonė, užtikrinanti, kad žemės ūkio veikla būtų tokiame sklype vykdoma, galėtų būti kitokia. Daugiau kaip pusę pajamų iš ūkininko veiklos gauti per trejus metus jaunajam ūkininkui, sudėtinga tikėtis.“
Teisininko žodžiais, valstybė nusimato teisės aktuose nemažai draudimų, tačiau valstybės aparatas nėra pajėgus užtikrinti, kad patikrinimai iš tiesų vyktų. Jei, anot M. Lideikos, numatoma pareiga, turi būti ir kontroliuojanti institucija. Priešingu atveju, kyla daug teisinių kuriozų, kuomet po penkiolikos ar daugiau metų, pasitelkiant prokurorus, bandoma nagrinėti teisės aktus ir ieškoti teisybės.
Kad to būtų išvengta, pašnekovo manymu, reikėtų daugiau pasitikėjimo ir savikontrolės mechanizmo: numatyti pareigas pateikti ataskaitas, konkrečius reikalavimus, kurie leistų daryti prielaidas, kad asmuo tikrai ketina užsiimti ūkininko veikla. Galėtų būti atliekami ir patikrinimai. Žinoma, kyla klausimas: kas finansuos priežiūros mechanizmą?
Viešojoje erdvėje bene pagrindinis klausimas, kas yra „sofos“ ūkininkas? Ar tas, kuris augins braškes, ar stambus ūkininkas, kuris gyvena kitoje valstybėje, o jo ūkį valdo patikėti asmenys?
„Nesukursime idealaus teisės akto. Jei atsiras norinčiųjų pasinaudoti išimtimis, jie tą ir padarys. Svarbų darbą atlieka savivaldybės, nes per jas keliauja klausimai dėl įvairių plėtros projektų, mažėja galimybių piknaudžiauti esama padėtimi.
Tam tikri rodikliai norint įsitikinti, kad asmuo vykdys ūkio veiklą, galėtų būti įvedami, bet kad tai būtų masiškai paplitęs reiškinys, kurio galimybės nebūtų išnaudotos iki šiol, negalėtume teigti, ūkininko sodybų mastas vis mažėja“, – apibendrino teisininkas.
