Tradiciškai koją kiša biurokratinės procedūros. „Norime pagerinti infrastruktūrą žvejams verslininkams. Dabar jie, kad galėtų įlipti į valtį, turi bristi vandeniu vos ne iki kaklo. Tai ypač nepatogu žiemą, kai eina stintos. Planuojame įrengti jiems pirsą, hidrotechninį įrenginį jūroje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Pajūrio regioninio parko direkcijos (PRPD) direktorius Darius Nicius.
Tiltelis būtų statomas Karklėje prie ties kapinėmis esančio slipo, aikštelės prie jūros, skirtos žvejybos įrangai išsivežti. Šį slipą valdo parko direkcija. Pirso techninis projektas parengtas jos užsakymu. 37 metrų ilgio pirsas, prie kurio galėtų būti švartuojamos valtys, būtų panašus į lieptą ar tiltelį ežere. Jau gautas ir finansavimas jam įrengti. PRPD yra pasirašiusi sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA).
Ką ketinama padaryti Karklėje ties kapinėmis, žvejybos įrangos išvežimo vietoje, turėtų atsirasti eismo reguliavimo priemonės, kitaip sakant, užtvaras. „Mums prevenciniu atžvilgiu aktualu, kad sumažėtų pašalinių asmenų važinėjimas į pajūrį. Dabar to kelio jūros link negalime uždaryti, nes jis skirtas specialiajam transportui arba žvejybos įrangai išvežti. Nepaisant to, kad kelio ženklai ten yra, romantikos mėgėjų, norinčių su automobiliu nuvažiuoti iki jūros, atsiranda.
Užtvaras būtų atidaromas atsižvelgiant į valstybinį numerį. Tie žvejai verslininkai ir mėgėjai, kurie važiuoja į pajūrį, turi atitinkamus leidimus. Užtvaras būtų atidaromas pagal nurodytus numerius. Tikimės, kad sumažėtų galimybė pašaliniam transportui patekti į pajūrį“, – kalbėjo D. Nicius.
Dabartinį slipą ketinama šiek tiek praplėsti, įrengti kietą dangą papildomai paklojant plokščių. Planuojamas įrengti pirsas, kitaip tariant, medinis lieptas būtų skirtas ir valtims švartuoti, ir juo galėtų žmonės eiti pasivaikščioti.
Apie tą tiltelį jūroje PRPD su Klaipėdos rajono savivaldybe ir vietine bendruomene kalbasi jau trejus ar ketverius metus. „Gal finansine prasme tas objektas ir nėra labai brangus, bet yra tam tikrų iššūkių. Jis labai matomas visuomenės. Niekas negali duoti garantijų, kad mums pavyks tai padaryti“, – teigė D. Nicius.
„Tie, su kuriais esame kalbėję, mums pataria daryti tokį kaip Palangoje tiltą, ir viskas. Bet tai kainuotų labai brangiai, to tikrai nedarysime. Mūsų tiltas, aišku, bus mažesnis, bet oficialiai jis būtų antras tiltas Lietuvoje į jūrą“, – sako PRPD vadovas.
Nusižiūrėjo iš latvių
Pasak D. Niciaus, nors objektas nėra didelis, iškyla tam tikrų iššūkių dėl jūros, dėl bangavimo. Analogijų rasta Latvijoje. Latviai prieš 100 metų jūroje buvo pasidarę penkis užtvarus, sukalę medinius kuolus. Buvo padarytos tarsi „šukos“, kuriose susikaupdavo jūržolės. Jie jas išsitraukdavo, išdžiovindavo ir naudodavo kaip trąšas.
Dalis vadinamųjų stulpų buvo pritaikyti pirsui-tilteliui. Arčiausiai mūsų prie Latvijos Nycos esančioje Jurmalciems gyvenvietėje yra toks nuvažiavimo jūros link takas, kuris buvo įrengtas 1920 metais.
Ir tie mediniai kuolai išsilaikė daugiau kaip 100 metų. Dalis jų yra pritaikyti pirsui. Ir sovietmečiu, ir dabar ant jo žvejoja žvejai. D. Niciaus teigimu, PRPD projektas nukopijuotas pagal jį.
Nežino, ar įrengs
Ar pirsas bus įrengtas, pasak D. Niciaus, dar klausimas. Labai spaudžia terminai. „Nežinau, ar spėsime. Tiesiog ilgai trunka visos procedūros.
Patį slipo sklypą pagal panaudos sutartį valdo direkcija, o tas pirsas-tiltelis yra statomas jūroje, kur nėra suformuoto žemės sklypo. Labai ilgai truko visi tie biurokratiniai derinimai, todėl vėluojame pradėti statybas, – kalbėjo sakė PRPD vadovas. – Ar bus spėta įrengti, priklausys nuo to, kada gausime statybos leidimą ir ar atsiras rangovas, kuris sutiks per trumpą laiką įrengti tokį objektą. Jis turi būti įrengtas iki 2023 metų rugpjūčio pabaigos.
Kol mes neturime statybos leidimo, negalime pradėti viešųjų pirkimų. Todėl viskas taip ilgai tęsiasi. Viešieji pirkimai trunka apie 2–3 mėnesius. Bet tikimės, kad pavasarį statybos leidimą turėsime. O jeigu kartais nepavyktų finansuoti tilto įrengimo iš šitos programos, tai ieškosime kitų galimybių.“
Pats techninis projektas rengiamas. Dabar jau viešinami projektiniai sprendiniai. Viešas svarstymas su visuomene nuotoliniu būdu vyks sausio pradžioje. Po to projektas bus teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms, kad būtų gautas statybos leidimas.
Viso projekto vertė – apie 200 tūkst. eurų. D. Nicius sako, kad techninio projekto rengimas būtų finansuojamas iš PRPD surinktų pinigų už lankytojų bilietus – turima apie 7–8 tūkst. eurų. Dalis tų pinigų yra atkeliavę iš Karklės festivalio. Mat kai saugomose teritorijose vyksta mokami renginiai, organizatoriai yra įpareigoti skirti po vieną eurą nuo kiekvieno parduoto bilieto saugomai teritorijai prižiūrėti ir tvarkyti.
O įrengimo darbams apmokėti yra pasirašyta sutartis su NMA ir būtų naudojami Europos Sąjungos pinigai, skirti žvejų verslininkų darbo sąlygoms gerinti.
