Pradėję taupyti ir pakoregavę įpročius dažniau teigia aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Sutaupiusios iki 10 proc. energijos dažniau nurodo moterys, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Ketvirtadalis reprezentatyvios apklausos dalyvių nurodo, kad jiems sutaupyti pavyksta iki 20 proc. energijos. Daugiau sutaupantys dažniau nurodo vyrai.
Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, kokiems energijos taupymo būdams viešajame sektoriuje jie labiau pritartų – elektros vartojimo įpročių keitimui, šilumos sumažinimui patalpose ar platesniam nuotolinio darbo taikymui.
Dauguma (89 proc.) respondentų pritartų energijos taupymui viešajame sektoriuje: 66 proc. siūlytų keisti energijos vartojimo įpročius, trečdalis (34 proc.) pritartų šildymo mažinimui patalpose, 30 proc. – nuotolinio darbo didinimui.
Dešimtadalis apklaustųjų mano, kad daugiau taupyti viešajame sektoriuje nereikia. Elektros naudojimo įpročių pokyčius dažniau įvardija vyresni bei aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Šildymo sumažinimą – vyrai ir vyriausi respondentai. Daugiau nuotolinio darbo – didmiesčių gyventojai, pažymima pranešime.
Spalį valstybės įstaigos, įsikūrusios Turto banko valdomose patalpose, sunaudojo 9 proc. mažiau elektros energijos nei pernai tą patį mėnesį, rodo atnaujinti energinio efektyvumo duomenys. Šilumos energijos suvartojimas buvo mažesnis beveik 4 kartus, tačiau ir šildymo sezonai miestuose šiemet prasidėjo dešimčia dienų vėliau.
Turto banko skaičiavimu, jei tokį taupymo tempą pavyktų išlaikyti, per metus įstaigos sutaupytų apie 2 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Turto bankas centralizuotai valdo ir administruoja tik apie 12 proc. viso valstybės turto, rašoma pranešime.
