Skubos tvarka priimtomis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisomis siekiama, kad SAZ teritorijose nebūtų bloginamos jau ten įsikūrusių gyventojų veiklos sąlygos. Šiuos pakeitimus palakė 101 parlamentaras, prieš balsavo 0, 6 – susilaikė.
Juose numatoma, kad SAZ reikalavimai nuo 2023 m. nebūtų taikomi jose gyvenančių, komercinę ar visuomeninę veiklą vykdančių asmenų sklypams.
Taip pat įstatymas įpareigos, kad nepaisant to, jog gyventojai atsidurs SAZ, jų gyvenamoji zona higieniniu požiūriu vis tiek turės atitikti visus higienos reikalavimus.
Gyventojai negalės tik keisti savo žemės paskirties, kai numatomi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, visuomeninės paskirties, rekreacinių teritorijų naudojimo būdai.
Pataisos paruoštos viešumoje nuskambėjus „Vilniaus paukštyno“ ir kelių Vilniaus rajono gyvenviečių bendruomenių ginčui. Jis kilo, nes nuo Naujųjų aplink tris įmonės filialus turėtų būti nustatytos SAZ, nors tuomet į jas patektų Rudaminos, Juodšilių, Kalviškių ir Valčiūnų gyventojų privatūs sklypai su pastatytais gyvenamaisiais namais, taip pat visuomeninės paskirties sklypai, kuriuose veikia ir ugdymo įstaigos.
Pasak šių pakeitimų iniciatorės, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, priimtas projektas yra kompromisinis, siekiant užtikrinti, kad gyventojai galėtų toliau naudotis savo turtu be apribojimų.
Šiais pataisas jų svarstymo metu aktyviai palaikiusi Regionų frakcijos narė Rita Tamašūnienė teigė, jog apribojimų yra ir gyventojams, kadangi jiems SAZ teritorijose nebus leidžiama plėtra, jie negalės keisti nekilnojamojo turto paskirties. Jos teigimu, pavasario sesijoje prie tolesnio SAZ tvarkos keitimo reikėtų grįžti.
Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas antrino, kad svarstymo metu nuolaidų padaryta tiek pramonei, tiek gyventojams, tačiau priimtas kompromisas yra tinkamas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė pastebėjo, kad šis sprendimas yra puikus pavyzdys, kaip valdantieji ir opozicija gali dirbti bendrai ir „puikiai susitarti“.
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika prieš balsavimą prašė pataisas atidėti, esą sulaukiama nemažai žemdirbių skundų, tad jas turėtų apsvarstyti ir jo komitetas. Vis tik, vėliau parlamentaras prašymą atsiėmė.
Pataisų nepalaikęs šio komiteto pirmininkas, liberalas Viktoras Prankcietis pabrėžė, kad be išsamesnių diskusijų, Seimas priima netobulą įstatymą, iki galo netekinantį nei gyventojų, nei verslo.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra teigęs, kad SAZ apskritai turėtų būti naikinama, bei ketina pavasario sesijoje jų tvarką tobulinti, siekiant, kad „problema būtų iš esmės išspręsta“.
Prieš balsuojant jis akcentavo, kad priimamas įstatymas galutinį problemos sprendimą šiek tiek atideda, tačiau nederėtų laikyti gyventojų nežinioje dėl to, kaip jie galės disponuoti savo turtu, kai šis pateks į SAZ teritoriją.
Seimas šį mėnesį jau priėmė kitas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, kuriomis iki 2025 m. pratęstas terminas ūkio subjektams įregistruoti SAZ, leidžiant tą padaryti be žemės sklypų savininkų sutikimo, tačiau atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.
„Man atrodo, kad šiuo metu sureglamentavome įstatymą taip, kaip galima per trumpą laiką, kad kiekvienam ūkio subjektui būtų kuo aiškiau, kaip jis gali įsiteisinti SAZ“, – prieš balsavimą pasisakė A. Gedvilienė.
SAZ išskiriamos kaip teritorijos, kurios yra žalingos žmogaus sveikatai. Jose draudžiama statyti gyvenamosios, ugdymo, kultūros, poilsio, apgyvendinimo ir kitokius bendruomeninės paskirties pastatus ar į ją pakeisti esamus, juos atitinkamai rekonstruoti. Šiose zonose be apribojimų plėtojami ūkinės veiklos pastatai.
Į SAZ patekęs nekilnojamasis turtas taip pat praranda dalį vertės.
