Statybos inspekcijai jau suteikta teisė nugriauti Maskvos namus ties A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirta. To nepadarius kiekvieną dieną viešajai įstaigai „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ kapsės po 300 eurų bauda.
Tačiau kaip ir kas išsaugos jaunos Ukrainos savanorės piešinį ant vienos pastato sienos?
Šį grafitį robotas vasarą nupiešė per dieną, o dabar kūrinio iniciatoriams tenka sukti galvą, kreiptis į muziejus, kurie galėtų jį priglausti griaunant pastatą.
Kreipsis ir į ukrainiečius
Maskvos namai turi būti nugriauti iki kitų metų pabaigos.
Viena grafičio kūrėjų Lina Šlipavičiūtė įsitikinusi, kad bus labai simboliška, kai Maskvos vardo Vilniuje neliks, o ukrainietės piešinį pavyks išsaugoti.
L.Šlipavičiūtė pasakojo, kad dar prieš atsirandant piešiniui ant Maskvos namų buvo galvojama, kaip jį reikės išsaugoti.
„Jau ėmėmės konkrečių veiksmų, kreipėmės į muziejus, tiesa, iš poros atėjo atsakymai, kad neturi sąlygų tokios apimties kūriniui saugoti“, – kalbėjo vilnietė.
Ji priminė, kad savo žodžio dar netarė Lietuvos nacionalinis muziejus, taip pat bus kreipiamasi į verslininkus, kad jie padėtų kūrinį eksponuoti kitose erdvėse.
L.Šlipavičiūtė žadėjo, kad apie piešinį praneš ir Ukrainos muziejams, galbūt šis projektas juos sudomins.
„Aišku, svarbiausia dabar piešinį nuo sienos nukelti stengiantis jo nesugadinti. Freska savo funkciją jau atliko, bet galėtų dar atlikti ir ateityje. Todėl ją būtina išsaugoti“, – įsitikinusi L.Šlipavičiūtė.
Bylinėjasi jau dešimtmetį
Artimiausiu metu bus sudaryta Maskvos namų griovimo sąmata ir atliktos viešųjų pirkimų procedūros parenkant darbus atliksiantį rangovą.
Įstatymai nenumato galimybės nusavinti neteisėtai pastatytų statinių, todėl nesant galimybės jų įteisinti vienintelis galimas teisėtas kelias – juos nugriauti.
Teismas dar 2016 metais nurodė nuoseklius veiksmus, kuriuos turėjo atlikti Maskvos namų statytojas šalindamas neteisėto statybos leidimo padarinius, mat savivaldybės administracijos 2008aisiais išduotas statybą leidžiantis dokumentas pripažintas negaliojančiu.
Teismas įpareigojo statytoją per trejus metus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybos leidimą pertvarkyti statinį.
Statytojui per nustatytą terminą nepertvarkius statinio įpareigojo jį per pusę metų savo lėšomis nugriauti. To neįvykdžius teismas leido Statybos inspekcijai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Vicemerui kito kelio nėra
Vienas aršiausių Maskvos namų griovėjų yra vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas.
Nors pasigirsta balsų, kad pastatą reikėtų pamėginti išsaugoti, jį pertvarkyti, derėtis su Rusija dėl statinio perėmimo, V.Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta šalimi negalima svarstyti.
Pasak vicemero, pigiausias ir greičiausias sprendimas – pastatą nugriauti. Beje, jis ir kreipėsi į Statybos inspekciją dėl Maskvos namų nugriovimo, pareikšdamas, kad pastatas yra šnipų namai.
V.Benkunsko tikinimas, kad Maskvos namų nugriovimas kainuotų 200–300 tūkst. eurų, kelia šypseną prisiminus, kokias kosmines sumas savivaldybė svaido įsigydama paslaugas ir darbus.Pavyzdžiui, panašaus tūrio profsąjungų rūmų ant Tauro kalno nugriovimas prieš porą metų miestui kainavo net 1,84 mln. eurų.
Siūlė vengti spekuliacijų
Tuo metu buvusio mero, dabartinio miesto tarybos nario Artūro Zuoko nuomone, savivaldybė turėtų ne skelbti Maskvos namų griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo.
Juk Vilnius planavo analogišką centrą Maskvoje, todėl, A.Zuoko manymu, Vilniaus savivaldybė turėtų pasikeisti su Maskva savo dalimis. Ir čia nereikėtų painioti Maskvos vyriausybės su Rusijos Federacija.
A.Zuoko žodžiais, pradžioje Vilniaus savivaldybei reikėtų pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus.
Juo labiau kad teismas, A.Zuoko teigimu, yra pasisakęs tiktai dėl vieno pastato aukšto.
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti sprendimų.
Mes ne Rusija, čia galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė buvęs meras.
A.Zuokas taip pat pabrėžė, jog V.Benkunsko pareiškimai, kad Maskvos namus reikėtų vadinti šnipų namais, yra vaikų pasakos: „Šiuo atveju ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą.“
Kreipdamasis į V.Benkunską A.Zuokas ironizavo, kad net Valstybės saugumo departamentas konservatoriui parašytų padėką, jei visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje.
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai derantis perimti ir turėti ten, pavyzdžiui, ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo A.Zuokas.
Sutaupytų nemažai pinigų
Nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius taip pat sakė, jog Maskvos namų pastatą būtų galima perkonstruoti, kad jo nereikėtų griauti. Mat griovimas atrodo nelabai logiškas sprendimas.
„Manau, kad visada reikia ieškoti efektyviausio panaudojimo, o ne mokesčių mokėtojams brangiausio, bet pagal vadovėlį teisingiausio“, – portalui lrt.lt tvirtino A.Antanavičius.
„Svarbiausia, kad rekonstrukcija kuo mažiau nutoltų nuo esamų pastato parametrų. Visas pastatas buvo administracinės paskirties, todėl biurams ta vieta yra gera. Ne vienas modernus verslo centras netoli pastatytas ir sėkmingai išnuomotas“, – sakė ekspertas.
Dabartinis pastatas galėtų virsti ir viešbučio paskirties objektu.
„Mes dabar kalbame apie ekologiją, apie žaliuosius standartus, medžiagų taupymą ir tvarumą, bet staiga vyks trejos statybos tame pačiame objekte: statymo, griovimo ir vėl statymo“, – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas A.Antanavičius.
Piešė nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro
Ant Maskvos namų fasado grafitis, vaizduojantis tautiniais drabužiais vilkinčią jauną ukrainietę, liepos mėnesį atsirado per vieną dieną.
200 kvadratinių metrų plotą užimantis piešinys, kuriame pavaizduota savanorė iš Ukrainos, ant sienos perkeltas pasitelkus robotą. Freską aerozoliniais dažais nupiešė robotas Albertas – Estijos menininkų ir inžinierių kolektyvo „Robot Muralist“ išradimas.
Ant Maskvos namų perkelta ukrainietės fotografės Olenos Tytarenko nuotrauka iš portretų ciklo, kuriame užfiksuotos ukrainietės savanorės, Zaporožėje padedančios karo pabėgėliams ir Ukrainos kariams.
Projektui reikalingi 13 tūkst. eurų surinkti per penkias dienas, prie jo prisidėjo apie 400 žmonių.
Turėjo būti kultūros ir verslo centras
Sumanymas Vilniuje pastatyti Maskvos namus kilo 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras J.Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą – Vilniaus namus – pradėti ir Maskvoje.
Tikėta, kad Maskvos namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
Maskvos namai turėjo būti kultūros ir informacijos centras su daugiafunkce sale ir ekspozicijoms skirtomis galerijomis bei liukso klasės biurų patalpomis.
