Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Seimo posėdyje kalbėjo, jog statybos srityje – labai daug problemų, Aplinkos apsaugos komitetą pasiekia daugybė skundų, kuriuose tenka nagrindėti, ieškoti problemų įstatymuose.
Daugeliui nepatinka rekonstrukcijos sąvokos pakeitimas, bet kol šiltnamiai virsta gyvenamaisiais namais, dušinės – prabangiomis vilomis, rekonstrukcijos sąvoką būtina keisti. Jei architektai, anot A. Gedvilienės, prisiimtų atsakomybę už tai, ką projektuoja, nereikėtų visko reglamentuoti įstatymais, tačiau bent kol kas jie nepritrūksta kūrybiškų sprendimų.
Seimo narys Andrius Mazuronis teigė negalintis siūlyti palaikyti įstatymo, nes keičiama rekonstrukcijos sąvoka: jei pastato tūris, aukštingumas, geometriniai matmenys keičiami daugiau kaip 50 proc., tai bus traktuojama kaip nauja statyba, vadinsi, norintieji pakeisti sodo namelio stogą iš, pavyzdžiui, sutapdintojo į šlaitinį, įsirengti rūsį, turės atitikti naujos statybos reikalavimus, vadinasi, A++ energinio naudingumo klasę. Jei įrengiamas rūsys, palėpė – tai sunkinantis, net absurdiškas reikalavimas.
Antra, jei savivaldybei kils klausimų dėl statybų teisėtumo, ji galės kreiptis į RAT, o ši – priimti sprendimus, kaip toliau elgtis su projektu. Seimo nario teigimu, RAT jau dabar tapusi susidorojimo su konkurentais institucija, o jos vaidmuo ir toliau didinamas, ministerija nesiima jokių pokyčių. Tai neatitinka galutinių vartotojų lūkesčių.
Trečia, A. Mazuronio nuomone, plečiami ekspertų įgaliojimai ir funkcijos, bet ir toliau jais negali dirbti fiziniai, ne tik juridiniai, asmenys, turintys atitinkamus kvalifikacijos atestatus.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas agitavo už įstatymo projektą, nes STT atlikus antikorupcinius vertinimus, kaip savivaldybėse išduodami leidimai, pabrėžta, jog nuolat dengiamasi rekonstrukcija, o iš tiesų dygsta nauji pastatai. Tokiu būdu piliakalnių pašonėje Kernavėje dygsta nauji pastatai, esą tai rekonstrukcija, nors iš tiesų – nauja statyba.
Aplinkos ministras pabrėžė, jog statyba ūkio būdu bus stipriai suvaržoma: galės statyti fiziniai asmenys, bet ne didžiulės įmonės, kurios, pasirodo, tą irgi daro.
Seimo narys Artūras Skardžius komentavo, jog Kernavėje, prie piliakalnių išdygo „stiklainis“, ir niekas nieko nedaro.
Statybų sektorius sukuria didžiulę dalį BVP, o tokiais įstatymais stumiami biurokratiniai suvaržymai, kurie Lietuvos žmonėms kainuoja pinigus ir laiką. Leidimai statyboms išduodami kone ilgiausiai Europos Sąjungoje, o Aplinkos ministerija ir toliau kuria įvairius suvaržymus. „Ne tik bankai neleis kurti jauniems žmonėms kurti savo ateitį, bet ir biurokratija“, – mano A. Skardžius.
Seimo narys Kęstutis Mažeika mano, kad šis įstatymas apsunkins gyvenimą, o problemų nespręs: ir toliau bus galima įsigyti nepastatytus pastatus, tačiau jam bene svarbiausia problema atrodo, jog ekspertizes gali atlikti tik įmonės, ne fiziniai asmenys.
Įžvelgia užprogramuotų konfliktų
Pagrindinė LAR kritika ir buvo reiškiama dėl naujos rekonstrukcijos sąvokos. „Suprantame, kad dabartinis reguliavimas nėra tobulas, dėl ko turime nemažai visuomenę piktinančių „netikrų rekonstrukcijų“, nors ir visiškai atitinkančių dabartines Statybos įstatymo sąvokas.
Dabartinio reguliavimo lauke yra begalė kitų teisės aktų. Pakeitus reguliavimą – rekonstrukcijos sąvoką, visiems šiems teisės aktams bus padarytas didesnis ar mažesnis poveikis, kuris dabar nėra, mūsų žiniomis, deramai įvertintas“, – socialiniame tinkle komentavo L. Rekevičius.
Specialistų matomi trūkumai – galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kurie reglamentuoja ir rekonstrukciją, ir rodikliai, kurie pagal naują rekonstrukcijos sąvoką jau būtų laikomi nauja statyba. Ar tikrai norime, turime laiko ir galimybių eiti keisti begalę detaliųjų, bendrųjų planų, įvairių parkų nuostatų ir reglamentų? Kas padengs šių darbų kaštus?
Antra, rekonstrukcija, nauja statyba ir gaisrinės rizikos inžineriniai skaičiavimai. Dėl šiuo metu galiojančio (ydingo) reglamentavimo gaisrinės rizikos skaičiavimus galima atlikti tik rekonstruojamiems pastatams, naujai statybai tokie skaičiavimai nėra galimi.
Taip pat yra teritorijų (ypač Senamiesčiai), kur projektuoti be rizikos skaičiavimų praktiškai neįmanoma (nes dėl teritorijų specifikos čia neįsigyvendina tokio dydžio bromos, pro kurias pratelpa gaisrinė mašina, ir jaukiuose kiemeliuose netelpa tokio dydžio aikštelės, kuriose tie gaisriniai automobiliai gali apsisukti).
Neaiškios paskirtys ir RAT pagalba tą įvertinant. Iš pirmo žvilgsnio patraukli mintis – jei kyla abejonių ar projektuojant neklastojamos paskirtys, pavyzdžiui, daugiabutis vietoje apartamentų viešbučio – paprašyti RAT ekspertų įvertinti.
Deja, panagrinėjus detaliau tai padaryti praktiškai neįmanoma. Tipologiškai daugiabutis, poilsio namai, apartamentų viešbutis skirtumų neturi. Esminis skirtumas – tų pastatų naudojimas, ar jis parduodamas atskirais apartamentais, ar ne?
Mano, kad reikia pradėti nuo priežasčių
O tie architektūriniai skirtumai, kurie egzistuoja (papildoma evakuacinė laiptinė negyvenamuose pastatuose arba žaidimų aikštelės gyvenamuose pastatuotuse) niekaip negali būti vertinamasis kriterijus (jei dvi evakuacinės laiptinės ir nėra žaidimų aikštelės, tai jau juk ne daugiabutis, tiesa?).
Todėl RAT ekspertai bus priversti spekuliuoti be aiškių kriterijų, visi šie pasvarstymai jau bus objektas teisminiams skundams (nes, vėlgi, nėra aiškių kriterijų). Situacija gresia nepatenkinama.
„LAR siūlymas yra koncentruotis ne į pasekmes, o į priežastis. Jei norime išnaikinti „netikras rekonstrukcijas“, žiūrėkime, kodėl jos atsiranda. O jos atsiranda, nes yra užprogramuotos teritorijų planavimo dokumentuose, nes rekonstrukcijose galimi gaisrinės rizikos skaičiavimai, nes rekonstrukcijos suteikia lengvatų infrastruktūros mokesčio skaičiavime.
Todėl užtikrinčiausias įrankis toms netikrosioms rekonstrukcijoms suvaldyti – tai reikalavimų suvienodinimas.
Nesvarbu, kokia statybos rūšis – rekonstrukcija ar nauja statyba, tačiau bet kokia statyba turi atitikti bendrųjų ir detaliųjų planų reglamentus vienodai, bet kokiai statybos rūšiai vienodai turi būti taikoma galimybė atlikti gaisrinės rizikos skaičiavimus, bet kokiai statybos rūšiai vienodai turi būti skaičiuojami infrastruktūros mokesčiai (vienas įkainis už sklype jau esančius kvadratinius metrus, kitas įkainis – už naujai kuriamus kvadratus)“, – komentavo L. Rekevičius.
