Pridaro nemenkos žalos
Nepriklausomas būsto patikros ekspertas Žilvinas Dževečka įspėjo: ant stogo būtina sumontuoti sniego laikiklius, to nepadarius ant stogo susikaupęs storas sniego sluoksnis gali pridaryti rimtų nuostolių: tirpdamas kristi ant vazonų, augalų, automobilių, sūpynių ar net žmonių. Pasitaikė, kuomet čiuoždamas sniegas sugadino šilumos siurblį.
„Ne tik Skandinavijoje, bet ir Lietuvoje fiksuojame atvejų, kai nemaži kiekiai sniego kelia pavojų namų stogams – dėl didelio svorio jie gali sulinkti ir net įlūžti. Kada reikia griebti kastuvą ir pašalinti susikaupusį sniegą, galima pamatyti stebint sniego struktūrą.
Lengvas ir purus sniegas yra mažai pavojingas, tačiau gulėdamas ant stogo jis drėksta ir sunkėja. Rūkas ir krituliai į sniegą geriasi kaip į kempinę, vanduo iš sniego niekur nepasišalina, todėl jo svoris didėja. Kai dieną sniegas tirpsta, o naktį vėl šąla, tuomet jis sluoksniuojasi ir gali pridaryti daugiausia žalos“, – atkreipė dėmesį draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Sniegą nukasti būtina ir nuo sutapdintųjų stogų, kurie yra horizontalūs, ir nuo abiejų šlaitinių stogų pusių. Jei stogas nuvalomas tik namo priekyje, svoris tampa netolygus ir situacija dar labiau pablogėja.
„Įlūžus privataus namo stogui, sugadinama ne tik jo konstrukcija, bet ir vidinė pastato apdaila. Griūnant stogui taip pat gali būti pažeidžiamos laikančiosios sienos, tuomet nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų“, – tvirtino G. Norkus.
Kai ant privačių ar daugiabučių namų susikaupęs sniegas ima težti – vanduo per konstrukcijas gali veržtis į vidų ir sugadinti turtą. Šąlant į sienų konstrukcijų plyšius patekęs vanduo jas ardo, veikiami temperatūrų skirtumo didėja mikroplyšiai. Nuo besikartojančių užšalimo ir atšilimo ciklų, pastatas yra, pažeidžiama jo izoliacija arba pagrindinė statinio konstrukcija.
Įspėja ir dėl tvinstančių gatvių
Kadangi sniego pastaruoju metu iškrito daug, kyla rizika, kad gali imti tvinti kai kurių gatvių ruožai, daugiabučių namų kiemai, kitos erdvės – apie tai socialiniame tinkle įspėjo Klaipėdos miesto savivaldybė.
„Daug kas priklausys nuo to, kokios bus realios gamtinės sąlygos: ar pliusinė temperatūra laikysis visą parą nepereidama į minusinę, ar kartu sulauksime ir lietaus, šlapdribos, tačiau bet kokiu atveju turime ruoštis, kad problemų būtų kuo mažiau“, – komentavo savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.
Savivaldybė kreipėsi į daugiabučius administruojančias bendroves bei daugiabučių namų savininkų bendrijas, kad šios pasirūpintų jų prižiūrimuose kiemuose esančiomis lietaus nuotekų surinkimo grotelėmis – jų neturėtų dengti sniego ar ledo sluoksnis.
Daugiabučių administratoriai, dar nepasirūpinę sniego valymu savo administruojamuose kiemuose, taip pat raginami tą padaryti.
Pastatų stogus stebi atidžiau
Vilniuje taip pat ruošiamasi orų pokyčiams. „Pastatų priežiūra rūpinasi jų savininkai ar paskirti administratoriai. Šaltuoju metų laiku, kai yra varveklių ir sniego sluoksnių nuo stogo kritimo rizika, Vilniaus miesto savivaldybė yra įpareigojusi statinių prižiūrėtojus pastatų apžiūras vykdyti dažniau, atsižvelgti į statinių konstrukcijų ypatumus.
Nuo stogo šalinant sniegą ar varveklius, būtina STOP juosta atitverti teritoriją, taip užkertant kelią skaudžioms nelaimėms. Jei nuo pastato krentantis sniegas ar varvekliai sužalotų žmones ar apgadintų automobilius ir kitą turtą – atsakomybė ir nuostolių atlyginimas visuomet tenka pastato savininkui ar administratoriui.
Savivaldybė reaguoja į kiekvieną gyventojų pranešimą, įpareigoja savininkus ir administratorius pašalinti pavojų keliančius varveklius, nusivalyti sniegą nuo stogų.
Situaciją stebi ir budintys viešosios tvarkos pareigūnai. Esant pavojingai situacijai, pareigūnai inicijuoja teritorijos aptvėrimą laikina STOP juosta“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
