Šį šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją rodoma laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“ keliaus po sostinę, kur užsuks į Naujojoje Vilniuje vos prieš kelis metus atidarytą kultūrinę erdvę „Dūmų fabriką“. XIX a. pabaigoje čia veikė didžiulis dalgių fabrikas, tačiau dabar ant sienų kabo parodų eksponatai, o žmonės čia susirenka susipažinti su aludarystės amatu ir smagiai praleisti laiką.
„Šios vietos istorija prasideda nuo 1880-ųjų metų. Pirklys iš Vokietijos čia įkūrė didžiausią dalgių fabriką pasaulyje ir iki pirmo pasaulinio karo čia buvo jie gaminami“, – laidoje vietos istoriją pasakos „Sakiškių alus“ vadovas Linas Zakarevičius.
Sovietmečiu ši gamykla buvo virtusi dažymo kompresorių gamykla, vėliau sunyko ir tik prieš kelerius metus prisikėlė antram gyvenimui, kaip kraftinių gėrimų gamykla, degustacinis baras ir vieta įvairiems kultūros renginiams.
„Kai mes kėlėmės į šitas patalpas, buvo didelis galvos skausmas, kaip pastate palikti jo istoriją, architektūrinius momentus, dekoracijas ir kaip apšildyti pastatą to nesunaikinant. Mes nusprendėme pačias patalpas šildyti iš vidaus, o išorės ornamentiką išsaugoti. Vakarinė pastato dalis yra autentiška, šitas pastatas yra pats pirmas viso to fabriko ansamblio pastatas. Vakarinė siena yra vienintelė išlikusi, kurios visa ornamentika iš tų 1880-ųjų metų. Šiaurinė dalis jau buvo tinkuojama, langai iš arkinių tapo stačiakampiais, o ten viskas liko autentiškai“, – teigs L. Zakarevičius.
Pašnekovo valdoma įmonė gamina įvairių rūšių gėrimus, tad nuolat ieškoma būdų, kaip atrasti tarą, kuri būtų patraukli vartotojui, patogi transportavimui ir svarbiausia, draugiška gamtai. Žinoma, kaip sako verslininkas, ne visi skuba pereiti prie tokios pakuotės, ypač prabangesni restoranai, todėl klientus neretai tenka ir apšviesti.
„Ne per seniausiai mes perėjom prie kitos pakuotės, pradėjom savo produkciją pilstyti į skardines. Šiam momentui tai yra pats kokybiškiausias kraftiniam produktui, nepasterizuotam produktui, kuris turi būti išlaikomas kokybiškas ilgesnį laiką, sprendimas. Taip pat skardinę yra lengviau perdirbama, mažiau kaštų sunaudojama nei perdirbant stiklą. Tokia pakuotė patogesnė ir logistine prasme, nėra kaklelio, išsimeta orinė erdvė paletėje, lengvesnis svoris“, – teigs pašnekovas.
Kita laidos tema: Kaip pastatą apšildyti ekonomiškiau ir ekologiškiau?
Lietuvoje daugiau nei 50 proc. pastatų šilumos rinkos užima centralizuotai teikiama šiluma, tačiau gyvenantys privačiuose namuose, pastatus šildyti gali įvairiais būdais: malkos, dujinis šildymas, šilumos siurbliai ir dar daugybė kitų būdų, kurių rinkoje apstu. Vilniuje veikiančios įmonės „Tenko Baltic“ atstovas sako, kad daugiau nei prieš 15 metų pradėjus veiklą, susidūrė su iššūkiu, jog retas žinojo, kas yra atsinaujinanti energetika ar tokie pastatų šildymo būdai, kaip šilumos siurbliai, kapiliarinė šildymo-vėsinimo sistema ar pastato vedinimui skirta rekuperacinė įranga.
„Mes norime būti atsakinga įmonė, kuri ne tik siūlo klientams inžinerinius sprendimus, susijusius su draugiškais aplinkai sprendimais, bet ir norime savo pavyzdžiu parodyti, jog tokias sistemas galima įsidiegti pas save ir rodyt gerąją praktiką kitiems“, – teigs „Tenko Baltics“ projektų skyriaus vadovas Auktumas Indrašius.
Anksčiau žmonės tokias sistemas rinkdavosi dėl mažesnių kaštų, tačiau pastaraisiais metais vis svarbiau tampa ekologija. Tokias sistemas galima pritaikyti ne tik naujai statomam pastatui, bet ir jau ilgus metus gyvenančiam, prikeliant jį antram komfortiniam gyvenimui.
„Kiekvienas pradėdamas nuo savęs kuria švaresnį miestą, švaresni miestai kuria švaresnę valstybę, o švaresnės valstybės kuria švaresnę planetą. Smagu pastebėti, kad kuo toliau, tuo daugiau atsiranda sąmoningų žmonių, kurie rankasi atsinaujinančius energijos šaltinius, ne vien dėl mažesnių eksploatacinių kaštų, bet jie nori prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – laidoje pasakos A. Indrašius.
Kita tema: Kokias anglis naudoti kepant maistą kepsninėje?
Lietuviai nuo seno mėgsta laiką leisti gamtoje ir gaminti maistą gryname ore. Įvairios kepsniniai ar griliai – tai sparčiai populiarėjanti priemonė skaniu maistu mėgautis ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tačiau kokias anglis pasirinkti, jog gaminamas maistas būtų ne tik skanus, bet ir sveikas, neretai vis dar kyla klausimų.
„Turime tiek briketus, tiek anglį. Jie žymėti sertifikatais, kad juose nėra cheminių priemaišų. Dažnas gal net nesusimąsto, jog kepant visos tos cheminės dalelės gali patekti į maistą ir toksiškai veikti mūsų organizmą. Briketai kuriami naudojant krakmolą, kaip sutvirtinančią medžiagą, todėl gavus pelenus galima juos drąsiai naudoti tręšiant augalus“, – pasakos UAB „Monada LT“ pardavimų vadybininkė Monika Vavilavičė.
Pašnekovė pabrėžia, kad produktų gamybai sunaudojama daug medienos, todėl vienas iš įmonės reikalavimų gamintojui, kad sunaudota mediena būtų atsodinta. Jie taip pat yra pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, klientai, besirūpinantys ir aktyviai besikonsultuojantys, kad tiekiami produktai būtų supakuoti į kuo ekologiškesnes ir gamtai draugiškesnes medžiagas.
„Prie šešis metus rinkai pasiūlėme PREMIUM kokybės produkciją, o tai reiškia, kad mes skyrėm dėmesį ne tik žaliavos kokybei, bet ir pakuotei, nes geras daiktas turi būti supakuotas į gerą pakuotę. Iš pat pradžių stengėmės naudoti lengvai yrančią pakuotę, kaip įmanoma atsisakyti plastiko, tai kiek dirbam, tiek esam tvarūs“, – teigs įmonės rinkodaros vadovė Adelė Kuzminaitė.
Kita laidos tema: Kur išmesti naudoti nebetinkančius vaistus?
Kitas „Gamtos ateitis“ projekto dalyvis – visoje Lietuvoje veikiantis vaistinių „Gintarinė vaistinė“ tinklas. Šiuo metu vaistinė vykdo kelias iniciatyvas, kurios prisideda prie gamtos išsaugojimo, o švaresnio rytojaus link žengia iš pažiūros paprastais pokyčiais, tačiau atnešančiais didelės naudos.
„Nuo pernai metų atsisakyti plastikiniai maišeliai ir vietoj jų pirkėjams siūlome popierinius. Šis pokytis leido sumažinti vienu milijonu maišelių, išmetamu į aplinką. Popieriniai maišeliai yra tvarūs, galima juos naudoti kelis kartus, kai kurie žmonės net dovanoms įpakuoti juos pritaiko, mat vizualiai jie gražūs“, – laidoje pasakos vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Be galo opi problema yra ir nebetinkamų vartoti vaistų utilizavimas. Pasirodo, jų išmesti į bendrines atliekas negalima, juos būtina priduoti į bet kurią vaistinę. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad atnešus vaistus utilizavimui, reikėtų nepamiršti rūšiavimo. Į dėžę, skirtą naudoti netinkamiems vaistams, reikėtų tik šiuos ir mesti, o maišeliai ar popierinės pakuotės turėtų būti rūšiuojama atskirai.
„Skatiname klientus blogo galiojimo vaistus atnešti į vaistinę ir taip mažinam taršą, į aplinką patenkančių nebenaudojamų vaistų kiekį. Esame ne vienas girdėjęs, kaip upės užteršiamos vaistais, tai atnešimas nebenaudojamų vaistų į vaistinę sumažina šitą taršą. Kai kuriose vaistinėse atsiras vaistų utilizavimo dėžės ir klientams nebereikės laukti eilėse, norint išmesti vaistus“, – teigs vaistininkė.
Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 11 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!
