Atsakovais šioje byloje taip pat patraukti V.Matijošaičio šeimos valdoma įmonė „Kauno saulėtekis“ bei šios įmonės statybos projektų vadovas Andrius Šumskas.
Pastarasis jau prisipažino nugriovęs V.Matijošaičio valdose stovėjusius pastatus ir už tai buvo nubaustas administracine 300 eurų bauda.
Pats V.Matijošaitis anksčiau tikino, kad abu statiniai buvo itin prastos būklės, ir jis gavo žodinį paveldo sargų leidimą juos nugriauti.
Vis tik taikiai užbaigti šios istorijos nepavyko ir KPD kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atlyginti padarytą žalą, mat atstatyti statinių nėra galimybių.
Prieš teismo posėdį perduotame komentare Kauno meras neslėpė nuostabos dėl tokio įvykių posūkio.
„Iš to, kas buvo likę, viską restauravau, atkūriau ir atstačiau. Klausiau specialistų patarimų, o dabar už tai nori nubausti? Manau, čia buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai pabandžiau išsaugoti nykstantį paveldinį objektą nuo visiško sugriuvimo“, – pareiškė Kauno meras.
Šią poziciją teisme palaikė ir jo advokatas Evaldas Klimas.
Tiek KPD atstovai, tiek atsakovų advokatas E.Klimas teismo metu paskelbė, kad pasirašyti taikos sutarties nėra galimybių.
Pats Kauno meras V.Matijošaitis teismo posėdyje nedalyvavo.
KPD atstovo Andriaus Vaicekausko žiniomis, V.Matijošaitis Kačiūniškės dvarą įsigijo 2017 metais ir jau tuo metu statiniai buvo įrašyti į kultūros paveldo registrą.
Svirno vietoje iškilo naujas statinys, o tvarto vietoje – tiesiog veja.
Pats V.Matijošaitis atskleidė, kad apleistą dvarą įsigijo už 96 tūkst. eurų, tačiau investicijos jo atstatymui siekė 0,5 mln. eurų.
Kauno meras šiame pastate nuolat negyvena.
Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre yra įrašyti Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentai. Ten nurodoma, kad komplekso vertingosios savybės yra planavimo sprendiniai, statinių formuojama kompozicija, taip pat buvusių komplekso statinių liekanos ar jų vietos, žemės ir jos paviršiaus elementai, takai ir jų dangos.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus.
Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
