Už įstatymo projektą balsavo 54, prieš 1, susilaikė 7 Seimo nariai.
Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija.
Tam būtų skiriama papildomi 37 mln. eurų, kompensacijos būtų pradėtos mokėti 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.
Anksčiau premjerė yra pasiūliusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Paklausta, kaip klostosi šios idėjos įgyvendinimas, I. Šimonytė teigė, kad situacija nėra paprasta ir sprendimai yra sudėtingesni, nei dėl kompensacijų už nusavintą turtą.
„Šiek tiek keičiamas modelis, į tam tikrą kompensaciją galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, tačiau pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks buvo pirminiame įstatyme. Komitetas darė klausymus, išklausė atstovų tiek Lietuvoje, tiek iš užsienio, kurie pageidavo išsakyti savo nuomonę, ir gruodžio 7 dieną komiteto posėdyje šis projektas buvo apsvarstytas ir buvo pritarta patobulintam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms“, – pristatydamas komitete patobulintą projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
