Pasak tarybos nario ir kandidato į merus Gedimino Kazėno, surinkta informacija leidžia teigti, jog dėl ginčus įplieskusios padėties Vilniaus rajono savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. Politikas neatmeta, jog dėl galimai švaistomų valstybės pinigų kreiptis į teisėsaugą.
Reaguodama į kilusį visuomenės nepasitenkinimą, Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlė spręsti susiklosčiusią situaciją ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą – tai leistų sumažinti SAZ dydį. Tačiau toks kelias nėra įmanomas dėl pačios savivaldybės neįvykdytų darbų, „Eltos“ redakcijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Kazėnas. Pasak jo, 2017 m. liepą nutarus atlikti Vilniaus rajono gyvulininkystės plėtros studiją, tačiau, nors ir įvyko viešasis pirkimas, studija nebuvo atlikta.
„Šiuo sprendimu Vilniaus rajono savivaldybės taryba uždraudė bet kokias kitas galimas „Vilniaus paukštyno rekonstrukcijas“ ir sykiu poveikio aplinkai vertinimą“, – spaudos konferencijų salėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Kazėnas.
Politikas pabrėžė – savivaldybė nėra padariusi namų darbų, todėl konfliktai dėl gyventojų ir verslo pasitaiko gana dažnai. Jis kėlė klausimą, kodėl ši studija iki šiol nebuvo atlikta, nepaisant to, jog viešasis pirkimas įvyko – buvo sudaryta 22,869 tūkst. eurų sutartis, o laimėtojui buvo sumokėtas ir „nedidelis“ avansas.
„Reikėtų pagalvoti, jeigu rangovas dingo, bent jau kreiptis į teisėsaugą, kad išieškotume sumokėtus pinigus. Galų gale, jeigu tas pirkimas žlugo, reikėtų iniciuoti naują pirkimą. Savivaldybės tarybos sprendimas yra galiojantis ir įpareigojantis“, – nurodė kandidatas į merus.
Jis neatmetė galimybės, jog dėl galimai iššvaistytų lėšų, politikas kreipsis ne tik į tarybą, bet ir į teisėsaugos institucijas. „Jeigu bus kaip visada – kažkoks nenoras, informacijos slėpimas, ignoravimas ir panašiai – neatmetu tokio klausimo“, – svarstė politikas.
Visgi, kandidato į merus nuomone, dabartinis Vilniaus rajono valdžios elgesys primena bandymą nusimesti atsakomybę – vietoje to, kad atliktų neužbaigtus darbus ir užpildytų likusias spragas, savivaldybė pasikreipė į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją ir patį AB „Vilniaus paukštyną.
„Bandymas nusimesti nuo savęs tam tikrą atsakomybę ir ją permesti kitoms valstybės institucijoms rodo tam tikrą nesąžiningumą prieš savo Vilniaus rajono gyventojus. Čia, turbūt, galima konstatuoti sisteminę Vilniaus rajono bėdą“, – konstatavo jis ir priminė Avižienių bei Bendorėlių atvejus, kai gamyklas siekta statyti „po gyventojų langais“.
ELTA primena, kad nesutarimai tarp gyventojų, verslo ir valstybės institucijų Vilniaus rajone kilo po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė ketinanti 1 km spinduliu aplink tris AB „Vilniaus paukštyno filialus nustatyti sanitarines apsaugos zonas (SAZ), nors tuomet į jas patektų Rudaminos, Juodšilių, Kalviškių ir Valčiūnų gyventojų privatūs sklypai su pastatytais gyvenamaisiais namais, taip pat visuomeninės paskirties sklypai, kuriuose veikia ir ugdymo įstaigos.
Apie planuojamus pokyčius gyventojai sužinojo rudens pradžioje. Sanitarine apsaugos zonos išskiriamos kaip teritorijos, kurios yra žalingos žmogaus sveikatai. Jose draudžiama statyti gyvenamosios, ugdymo, kultūros, poilsio, apgyvendinimo ir kitokius bendruomeninės paskirties pastatus ar į ją pakeisti esamus, juos atitinkamai rekonstruoti.
Šiose zonose be apribojimų plėtojami ūkinės veiklos pastatai. Taip pat į sanitarinę zoną patekęs nekilnojamasis turtas praras dalį vertės. Lapkritį Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl SAZ įvedimo kreiptis į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją ir patį AB „Vilniaus paukštyną“.
Paukštyno direktorius Tadas Sprindžiūnas savo ruožtu tikina, kad susidariusi situacija įmonei kelia didžiulį susirūpinimą, ji ketina palaikyti bet kokį sprendimą, kuris būtų palankus ir bendruomenei. Kilusį ginčą šios Vilniaus rajono bendruomenės ketina spręsti teismuose, tam ruošia kolektyvinį ieškinį.
Siekiant išspręsti į SAZ patenkančių sklypų savininkų problemas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė su parlamentarų grupe įregistravo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas. Anot parlamentarės, šiuo projektu į sanitarinę apsaugos zoną patenkantiems sklypams, kuriuose jau daugelį metų vyksta gyvenimas, komercinė, visuomeninė veikla, SAZ ribojimai negaliotų.
