Anot A. Gedvilienės, šiuo projektu siekiama, kad į sanitarinę apsaugos zoną patenkantiems sklypams, kuriuose jau daugelį metų vyksta gyvenimas, komercinė, visuomeninė veikla, sanitarinės apsaugos zonos ribojimai negaliotų.
Parlamentarė akcentuoja, kad jei projektui bus pritarta, gyventojai, kurie buvo įsikūrę neįregistruotoje sanitarinės apsaugos zonoje ar joje vystė komercinę, visuomeninę bei kitas veiklas, ir toliau turės galimybę tai daryti – sanitarinės apsaugos zonos reikalavimai jiems nebus taikomi.
„Daugelis žmonių gavo pranešimus, kad jų sklypai patenka į sanitarinės apsaugos zoną. Vilniaus rajono Rudaminos atveju apie paukštyną buvo apibrėžtas visas kilometras, tokiu būdu keturios gyvenvietės pateko į sanitarinės apsaugos zoną, kurioje yra gausybė reguliavimo ir ribojimų.
Dėl to teikiame įstatymo pataisas, kad į sanitarinę apsaugos zoną mechaniškai patenkantiems sklypams, kuriuose jau vyksta gyvenimas, komercinė veikla, visuomeninė veikla, yra viešosios paskirties pastatai, pvz. mokyklos ir darželiai, sanitarinės apsaugos zonos ribojimai negaliotų“,– komentuodama įstatymo pataisas Eltai sakė A. Gedvilienė. Pasak jos, žemės savininkai, nežinodami apie taikytinus apribojimus, planavo ateities veiklas ir turėjo atitinkamus lūkesčius.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės teigimu, siūlomais pakeitimais taip pat norima numatyti prievolę vykdantiems veiklą, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona, atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Siekiama užtikrinti, kad aplink įmonę būtų brėžiama tikslesnio atstumo sanitarinės apsaugos zona. Seimo komiteto pirmininkės teigimu, įmonėms atlikus poveikio aplinkai vertinimą, sumažėtų tarša ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
„Pastaruosius 30 metų tokios zonos dydis buvo 1000 metrų, tačiau atlikus poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai analizę, gali paaiškėti, kad zona turėtų būti mažesnė. Tai taip pat darytų įtaką sanitarinės apsaugos zonoje atsidūrusiems gyventojams. Bent mūsų lūkestis yra toks, kad tos sanitarinės zonos mažėtų. Gyventojai, kurie ten gyvena, neturėtų pajusti jokių naujų apribojimų, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypai“,– sakė A. Gedvilienė.
Anot jos, žemės ūkio paskirties žemės nebūtų galima keisti į kitos paskirties žemę, kai numatomi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, visuomeninės paskirties, rekreacinių teritorijų naudojimo būdai.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės A. Gedvilienės teigimu, įstatymo pataisos reikalingos ne tik Rudaminai. „Yra ir daugiau tokių atvejų, todėl problemą reikia spręsti, kad žmonės nepajustų nepatogumų, neprarastų galimybių disponuoti savo turtu“,– Eltai sakė parlamentarė.
Ji pastebi, kad galimybė įtraukti esamus sklypus į sanitarinę apsaugos zoną atsirado 2019 metais priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuriuo įmonės buvo įpareigotos įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas į kadastro duomenis, nereikalaujant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo. Tokiu sprendimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, atsiradusias dėl per 30 metų netinkamai sutvarkytos zonų registravimo sistemos. Terminas, iki kurio įmonės turi apsibrėžti savo sanitarines apsaugos zonas – kitų metų sausio 1 d.
„Vis dėlto, ūkinės veiklos vykdytojai, turėję įregistruoti zonas, delsė kreiptis dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir sanitarinės apsaugos zonos įrašymo, o tai padarę, susidūrė su aplink įsikūrusių gyventojų pasipriešinimu“,– sako A. Gedvilienė.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų rengimą inicijavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgęs į gyventojų skundus. Projektas parengtas kartu su aplinkos ministerija.
Įstatymo pataisas įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai: Aistė Gedvilienė, Romualdas Vaitkus, Simonas Gentvilas, Justinas Urbanavičius, Kasparas Adomaitis, Tomas Tomilinas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Aidas Gedvilas, Rita Tamašunienė, Linas Kukuraitis, Angelė Jakavonytė, Česlav Olševski.
Seimo narė R. Tamašunienė: gyventojams įrašyti apribojimai turi būti anuliuoti
Įstatymo pataisas parėmusi Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sako, kad reikia skubiai ne tik taisyti įstatymą, bet ir anuliuoti gyventojams nekilnojamojo turto registre įrašytus apribojimus. Jos manymu, pasirinktas sanitarinės apsaugos zonos įrašymo būdas registruose yra netinkamas, neleistinas ir turi būti atšauktas.
„Taršią ūkinę veiklą vykdančios įmonės ir valstybinių institucijų 30-ties metų neveikimas negali būti „taisomas“ gyventojų ir jų turto sąskaita. Be to nėra jokio konkretaus dokumento, kuris patvirtintų sanitarinės zonos buvimą. Kuo remdamasi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) priima sprendimus dėl apribojimų sklypams? Manau, kad NŽT, gavusi paukštyno prašymą nustatyti maksimalius įmanomus sanitarinės zonos apribojimus gyventojų ir įstaigų sklypams,turėjo pareikalauti poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo bei derinimo su bendruomene. Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijos privalėjo įvertinti situaciją, galimas pasekmes ir stabdyti procedūrą, nes tai palietė 800 sklypų, švietimo, kultūros įstaigas, kitus verslus“,– Eltai sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.
Ji pastebi, kad šiuo atveju paskubomis (nes įstatymo nuostata galioja iki metų pabaigos), dažnai neišlaikant apskundimų terminų, registre įrašomi apribojimai. Pasak R. Tamašunienės, paukštynui tai pigiausias ir paprasčiausias būdas, bet atsakingos institucijos negali sau leisti taip elgtis teisinėje valstybėje su žmonėmis.
R. Tamašunienės nuomone, sanitarinės zonos reikalavimai ir gyvenvietės, daugiabučiai, vaikų ugdymo įstaigos – tai nesuderinamas dalykas. Įstatymo pataisomis, anot jos, siekiama neleisti, kad sanitarinė apsaugos zona priverstinai būtų įrašoma į nuosavybės dokumentus. Toks įrašas užkirstų galimybes vietovių plėtrai, ribotų ūkinę veiklą.
Parlamentarė tikisi, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas po pateikimo Seime dar pavyks patobulinti komitetuose. „Manau, kad privalome skubiai rasti problemos sprendimą, nes su ja gali susidurti ir kitų Lietuvos vietovių gyventojai“,– sako R. Tamašunienė.
Kaip ELTA jau skelbė, vykdant parlamentinę kontrolę, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas aiškinosi dėl Vilniaus rajono Rudaminos, Kalviškių, Valčiūnų ir Juodšilių gyventojams kylančių problemų, patvirtinus sanitarinę apsaugos zoną aplink AB „Vilniaus paukštynas“.
