„Kodėl jūs negalit tiesiog imti ir pagaliau pastatyti naujos stoties kaip kiti miestai?“ – čia ir bus atsakymas į šitą dažnokai gaunamą klausimą. Užtat vizija jau yra labai gera, ir jau labai arti to, kad ji nebūtų tik vizija. Visai netrukus, greičiausiai lapkričio pabaigoje, turėtų vykti Autobusų stoties sklypo detalaus plano viešinimas – apie jį dar išgirsit, visi galėsit dalyauti, bet pagalvojau, kad dar iki to reikėtų papasakoti visą istoriją.
Nes iki šiol buvo tik darbinis procesas, nekomunikavome, ir dabar susikūrė erdvė gandams – rinkimai artėja, projektas grandiozinis, todėl jau matau atsirandančių spekuliacijų. Užtruko nemažai laiko, kol susirinkau visą info ir supratau visas projekto detales. Suskaidau blokais, bus aiškiau. Jei norite praleisti įdomią istoriją ir iškart eiti prie to, kokia bus ta nauja stotis – skaitykite nuo 6 bloko“, – rašė K. Žukauskas.
1. Didysis sprogimas
1945 m. sausio 12 d., dar tebevykstant karui, Vilniaus geležinkelio stotyje 47 vagonų traukinys, pilnas amunicijos ir aviacijos bombų, rėžėsi į kitą traukinį. Sprogimas buvo labai didelis – oficialiais duomenimis žuvo apie 100 žmonių, aplink sugriauta daugybė pastatų. Kalbama, kad būtent tuo metu sugriuvo dalis Sodų gatvės pastatų, kurių vietoje dabar stovi autobusų stotis. Gal tai tebuvo pretekstas sovietams išvalyti visą kvartalą ir nebeatstatyti senųjų pastatų, kaip buvo padaryta ir dalyje senamiesčio arba su Vokiečių gatve – iki galo taip ir neaišku, ir apie patį traukinių susidūrimą dar visokių gandų sklando apie diversijas, bet šįkart čia ne esmė.
Jokios autobusų stoties tuo metu Vilnius dar neturėjo – tų pačių metų lapkritį įkurta pirmoji kontora, kuri turėjo 17 autobusų, kurie pradėjo kursuoti Vilniuje. Pradžioje jų bazė buvo Ukmergės gatvėje, vėliau perkelta į Savanorių prospektą. 1953 m. autobusų stotis įrengiama Daukšos gatvėje, vėliau perkeliama į Liepkalnio gatvę, kol galiausiai 1958 m. autobusų stotis įkuriama Sodų gatvėje – būtent toje vietoje, kurią neva apgriovė didysis 1945 m. sprogimas (arba sovietai tiesiog išvalė ją).
2. Sovietinė autobusų stotis
1974 m. Sodų gatvėje pastatyta nauja moderni autobusų stotis – būtent tas pats pastatas, kuris, deja, vis dar gėdingai tarnauja iki šiol. Nežinau, ar tais pačiais 1974 m., ar dar anksčiau, bet autobusų stoties atsiradimas nutraukė dvi senas Vilniaus gatveles – Sodų ir Stepono. Dėl to dabar turime paradoksą – Stepono gatvė nesusijungia su Stepono bažnyčia, kuri likusi nuošalyje. O Sodų gatvė nesiekia buvusių sodų, ir atsiremia į dabartinį autobusų stoties pastatą – nors anksčiau ji nusitęsdavo iki Geležinkelio gatvės.
Ir vadinasi ji Sodų gatve ne veltui – dalyje autobusų stoties sklypo ir greta esančiame šiuo metu gana apleistame kvartale būdavo botaniko Strumilos sodai – todėl gatvė kurį laiką vadinosi Strumilos, vėliau tapo Sodų gatve. Beje, Gėlių gatvės pavadinimas, kaip suprantu, irgi kilo todėl, kad ji vedė link Strumilos žydinčių sodų. Žodžiu, sovietai dėl autobusų stoties paaukojo ir sodus, ir nutraukė dvi gatveles. Šitą sužinojau, tiesą sakant, visai neseniai, nors kai žiūri į žemėlapį, kaip ir akivaizdu, kad abi tos gatvės turi du išmuštus dantis.
3. Autobusų stoties privatizavimas
Po Nepriklausomybės sukurta Vilniaus savivaldybės įmonė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS), jai priskirta ir autobusų stotis. 1999 m. tuometinė R. Pakso vadovaujama Vyriausybė nusprendžia privatizuoti TOKS. Vilniaus meru tuo metu buvo Pakso bendražygis J. Imbrasas. Galiausiai 2000 m. TOKS kartu su autobusų stotimi parduodami „Lukoil Baltijai“ – visos įdomios detalės, sukeliančios daug klausimų apie tą privatizaciją, aprašytos šiame straipsnyje: https://bit.ly/3Nx6La5. Na bet nebuvo facebooko, nebuvo ir didelio viešo skandalo. Tolimesnius 15 metų stotis taip ir gyveno, viską jūs patys matėt – merai keitėsi, pastatas prastėjo, gėda didėjo.
4. R. Šimašiaus bandymai išjudinti
2015 m., kai Remigijus Šimašius tapo meru, pradėjo judinti abiejų stočių klausimą. Pradžioje judėjo labai sunkiai. Aš prie komandos prisijungiau 2017 m. vasarą, pamenu, dalyvavau tuometiniuose susitikimuose tiek su „Lietuvos geležinkeliais“ (dabar LTG), tiek su abiem autobusų stoties savininkais (stoties didžioji dalis priklauso UAB „Vilniaus autobusų stotis“, mažesnioji, kur įsikūrusi IKI parduotuvė – UAB „Baltisches Haus“). Su LTG pokalbiai buvo efektyvūs, tuo tarpu dėl autobusų stoties reikalai strigo – abu stoties savininkai nesusitarė tarpusavyje, turėjo skirtingas vizijas, savivaldybė bandė tarpininkauti ir spausti, bet kurį laiką nesėkmingai.
Todėl Autobusų stotį atkabinom nuo viso didžiulio stoties rajono revoliucijos projekto, ir išjudėjom su LTG – viešai pasirašėm susitarimą, prasidėjo glaudus bendradarbiavimas, gimė „Vilnius Connect“ projektas, po to konkursas dėl Geležinkelio stoties, kurį laimėjo Zaha Hadid biuras.
Pamenat, kažkuriuo metu buvo visokių viešų svarstymų iš savivaldybės, kad galbūt Autobusų stotį verta iškelti į kitą vietą – galbūt Pilaitę, galbūt permesti per bėgius į Naujininkų pusę. Tai buvo ir derybinis manevras, stoties savinininkams parodant, kad Vilnius nebus jų neveiklumo įkaitais, ir kartu realaus plano B paieška. Tas antrasis planas perkelti Autobusų stotį per bėgius į Naujininkų pusę, panaudojant dalį geležinkelių parko teritorijos, buvo visai neblogai pasistūmėjęs į priekį, jau žiūrėjom ir privažiavimus iš Dariaus ir Girėno gatvės.
Kvietėm ir viešai jungtis prie atnaujinimo, kvietėmės Autobusų stoties abu savininkus ir atskirai po vieną, kad pagaliau jie susitartų – kitų svertų po to, kai stotis buvo privatizuota be jokių apsaugos kabliukų, miestas neturėjo. Gal tai suveikė, gal Autobusų stoties savininkai suprato, kad negali ilgiau operuoti tokiame baisiame pastate, bet pagaliau apie 2018–2019 m. prasidėjo tikrai realus bendradarbiavimas.
5. Naujos stoties projekto paieškos
2019 m. sutarta, kad naujo Autobusų stoties projekto paieškos prasidės nuo kūrybinių dirbtuvių, į kurias miestas ir stoties savininkai pakvies skirtingas architektų komandas. Tokios dirbtuvės įvyko – 2019 m. rugsėjį jas suorganizavo Architektų sąjunga, kvietė visus norinčius architektus, moderatoriai buvo užsienio architektai.
Atsiliepė ir dalyvavo 7 architektų komandos iš Lietuvos ir užsienio (pradinės jų vizijos matyti čia), žinoma, buvo ir visų suinteresuotų šalių atstovai (VMS, LTG, Autobusų stoties). Dirbtuvės ir visos diskusijos buvo viešos, galėjo įsijungti kas tik norėjo, viskas vyko Geležinkelių stoties pastate. Netrukus po šių dirbtuvių oficialiai pagaliau tarp visų šalių sutarta, kad bus atnaujinama ir Autobusų stoties teritorija.
Būtent šiose dirbtuvėse Autobusų stoties savininkams patiko „Do Architects“ komandos ir jų vieno iš steigiančiųjų partnerių architektės Gilmos Teodoros Gylytės pasiūlyta vizija – jie pradėjo bendradarbiauti ir 2019 m. gruodį pasirašė sutartį dėl Autobusų stoties atgimimo koncepcijos sukūrimo. Jeigu kam čia kils klausimų – šis bendradarbiavimas tarp Autobusų stoties savininkų ir "Do Architects", kur šio projekto vedančioji architektė G. T. Gylytė yra ir mero žmona, prasidėjo dar prieš jų partnerystę. Turiu tai parašyti, kad visi būtumėt ramūs. Gerus architektus verslas renkasi ne dėl ryšių, o dėl projektų kokybės. Ir va čia jau galime pereiti prie naujojo Autobusų stoties vaizdo.
6. Nauja stotis – su atgimusia gatve
Autobusų stoties koncepcija kurta, perkurta, vėl koreguota ir t. t. Pradinė architektų idėja pasikeitė, kai architektai rado istorinės informacijos apie mano minėtas dvi pertrauktas gatves – Stepono ir Sodų. Po ilgų diskusijų, savininkų įtikinėjimų, miesto ekspertų pritarimų, galiausiai gimė labai įdomi koncepcija. Stoties savininkai savo sklype sutinka atkurti dvi buvusias gatves – Sodų gatvė prasitęstų nuo ten, kur dabar užsibaigia, atsiremdama į dabartinį Stoties pastatą, iki Panerių gatvės (įdedu schemas, bus aiškiau).
Tuo tarpu Stepono gatvės trūkstama dalis atsikurtų kaip pėsčiųjų alėja, dėl aukščių skirtumo ten eismas nebūtų leidžiamas. O po visu stoties sklypu būtų požeminis dviejų aukštų parkingas. Naujai atkurta Sodų gatvė skeltų dabartinį Stoties sklypą pusiau. Šiaurinėje jo dalyje atsirastų gyvenamoji statyba ir viešas amfiteatras (taip būtų išnaudotas aukščių skirtumas sklype). Pietinėje sklypo pusėje atsirastų bendras stoties, komercijos ir biurų pastatas (berods galimas aukštingumas – iki 7 aukštų). Pirmajame aukšte – Autobusų stoties laukimo salė, kasos ir t. t., matyt dar prekybos centras.
Aukščiau – biurai. Šiaip visas projektas ir visas procesas link jo yra labai sudėtingas, dalyvauja daug šalių, daug ekspertų, bet jau labai realiai juda link įgyvendinimo. Vienu metu reikia planuoti ir viešą aikštę priešais Geležinkelio stotį, kas patenka po Zaha Hadid projektu, ir kartu žiūrėti, kaip Autobusų stoties naujas projektas draugaus su stoties aikštės ir viešojo transporto terminalo projektais – čia jau savivaldybės architektų komandos milžiniškas darbas.
7. Ar sutilps visi autobusai?
Kur sustos autobusai, jei sklype atsiranda nauja gatvė ir kitos dalys užstatomos? Kadangi privataus sklypo savininkai savo sklype sutinka atkurti buvusias miesto gatves ir grąžinti jas miestui, architektų idėja buvo autobusų sustojimus daryti greta šio sklypo – savivaldybei priklausančiame sklype, kuriame dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė prie Autobusų stoties ir prie IKI. Miestas sutiko – įvyko savotiški mainai, pagal plotą lygiaverčiai: miestui už privačias lėšas atkuriamos gatvės, miestas leidžia savo teritorijoje įrengti autobusų sustojimo aikšteles.
Autobusai atvažiuos tik per Geležinkelio gatvę, įsisuks į įstrižinį parkingą, paėmę keleivius išvažiuos vėl per Geležinkelio gatvę. Toks dabartinis planas, bet jis dar šlifuojamas, nedidelių pokyčių gali būti. Ar ten tilps autobusai? Jei pažvelgsite į dabartinę Autobusų stotį, pamatysite didžiulę asfaltuotą aikštelę, kurios dalis naudojama autobusų atvykimams ir išvykimams, bet didesnioji – autobusų atstovoms (jie čia laukia naujų reisų, nakvoja ir t. t.).
Turėti tokį asfalto plotą pačiame miesto centre – nėra prasmės, todėl autobusų atstovos bus iškeltos į naujai kuriamą autobusų parką prie Liepkalnio gatvės. Prie naujosios stoties, planuojama, bus apie 27 vietos autobusams sustoti, išleisti keleivius, pasiimti juos. Dabartinė stotis turi 37 išvykimo vietas – bet optimizavus procesus, paskaičiuota, kad 27 vietų visiškai užteks. Viskas įvertinta – daryti eismo modeliavimai ir t. t., skaičiuoti srautai 2030 metams – ne iš lubų visas projektas.
Normalu, kad šiais laikais efektyvesnis operavimas leidžia mažesnėje teritorijoje turėti daugiau reisų (ir šiaip šiuo keliu nuėjo nemažai Vakarų Europos stočių, tas pats ir Lietuvoje – daugelio Autobusų stočių teritorijose šiandien jau telpa ir nauji prekybos centrai, ir parkingas, ir stotys). Beje, panašus procesas vyksta su senuoju autobusų parku Verkių gatvėje – bus graži konversija iš didžiulio asfalto ploto netoli miesto centro į ką nors gražaus ir įdomaus. O autobusams stovėti jau rasta nauja vieta toliau nuo centro – Pilaitėje.
8. Kas toliau?
Po sklypo detalaus plano svarstymo, jei jis bus patvirtintas, Autobusų stoties savininkai galės judėti pastatų projektavimo link. Gyvenamajai statybai jie patys rinksis projektuotojus, tuo tarpu Autobusų stoties ir administraciniam pastatui (su prekybos centru) pagal Vilniaus taisykles jie skelbs atvirą architektūrinį konkursą. Tada ir paaiškės, kaip galiausiai atrodys Autobusų stoties pastatas tame trikampiame numatytame plote.
Aišku, viskas dar užtruks dėl archeologinių tyrimų, bet jei projektas nestrigs – viso naujo kvartalo galima tikėtis po 5–6 metų. Kadangi čia ne valstybinis, o privatus projektas, tikiuosi, kad tokiu tempu ir judės, nors metus kitus ant įvairių trikdžių, tikriausiai, galima užmesti.
Tuo labiau, kad vietos spekuliacijoms norintys tikrai atras – „Koncepciją kurianti architektė G.T.Gylytė – mero žmona, aaaa!“ (meras, žinoma, nuo projekto nusišalinęs, nors visus detaliuosius planus jau tvirtins nauji savivaldybės vadovai, po rinkimų), „Kodėl leidžiat autobusų sustojimą daryti miestui priklausiančiame sklype??“ (nes įvyko lygiaverčiai mainai, rašiau – be jų tos senosios gatvelės nebūtų atkurtos, nebūtų atgimę normalaus dydžio pėsčiomis apeinami kvartalai), „Netilps autobusai ten!“ (tilps, dar ir kaip – viskas apskaičiuota, perteklino asfalto ir didžiulių asfalto prerijų centre laikas jau senokai baigėsi).
Kai tik bus nuspręsta, kada bus viešinamas Autobusų stoties sklypo detalusis planas – pranešiu, sudalyvaukit, ten architektai tikrai įdomiau ir vizualiau nei aš papasakos ir parodys, kas kur bus, kaip gali atrodyti, atsakys į klausimus ir t. t. Prisiduodu, aš visiškai įtikėjau šituo projektu ir senų gatvelių atkūrimu – kaip ir su stadionu, kalbėsiu kiek reikia ir kam reikia, aiškinsiu ir pasakosiu viską, kad tik daugiau tikinčių būtų.
Tas gėdingas rajonas pasikeis, kai pasikeis abi stotys ir teritorijos aplink jas. Dar šiek tiek info prisegu vizualizacijose ar brėžiniuose, kam įdomu. Jas pasiskolinau iš „Do Architects“ svetainės ir iš projekto dokumentų. Taip, vizualizacijos tik eskizinės, pastatų išvaizda priklausys nuo projektų ateityje, bet bendrą jausmą padės suprasti, o viešos erdvės taip ir turėtų atrodyti. Smulkusis brėžinys – naujausias. Bus gražu.
