„Trijų teisėjų kolegija nusprendė atmesti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo šių metų birželio 3 dienos sprendimą palikti nepakeistą“, – BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Po apeliacinio teismo verdikto sprendimas dėl E. Dragūno namo išsaugojimo įsiteisėjo. Tačiau šalys su kasaciniu skundu dar gali kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Inspekcija aukštesnės instancijos teismui buvo apskundusi birželį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl namo nugriovimo buvo atmestas.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo prašyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį.
Inspekcija teigė, kad projekto sprendiniai dėl užstatymo intensyvumo turėjo atitikti Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano ir kitus reikalavimus, projektu viršijus leidžiamą užstatymo intensyvumą statybos leidimas pagal šį projektą negalėjo būti išduotas.
Institucija taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, ar projekto sprendiniai ir pagal juos išduotas statybos leidimas nepažeidžia reikalavimų nekeisti užstatymo intensyvumo, ploto, nedidinti aukštingumo.
Birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, E. Dragūnui ir projektuotojui Audroniui Vydžiui dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo atmestas.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad esant nenuginčytam, nepakeistam ir galiojančiam 1998 metų detaliajam planui, turi būti vadovaujamasi jame nustatytais sprendiniais. Pasak teismo, pagal projektą tokio statinio statyba yra galima, nes sprendiniai atitinka galiojančiais dokumentais įtvirtintus leistinus dydžius.
„Tuo tarpu ieškovės nurodomas žemės sklypui taikomas specialusis planas ar Tipinių apsaugos reglamentų nuostatos savaime nenustatė taikytinų statinių parametrų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl Leidimo nuginčijimo dėl specialiojo teritorijų planavimo reikalavimų pažeidimų“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Be to, teismas nusprendė, kad kartu su E. Dragūnu byloje esančiam atsakovui projektuotojui Audroniui Vydžiui iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priteisti 300 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Pasak šio teismo, nenustačius, kad šlaito nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių, teismas konstatavo, jog Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai dėl šlaito nuolydžio tūrio padidinimo ir užstatymo intensyvumo, nebuvo pažeisti.
Teisėja Erika Zablockaja paskelbė taip nusprendusi, kai išanalizavo kiekvieną dokumentą, projektuotojo A. Vydžio paaiškinimus, topografines nuotraukos, nuolydžio schemas, projektus, taip pat rėmėsi šlaito matavimo ekspertize.
E. Dragūno advokatas teismui yra sakęs, kad inspekcija grindžia ieškinį tuo, kad pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą draudžiama statyti statinius 50 metrų arčiau šlaito, kurio nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių. Gynėjas atkreipė dėmesį, jog ekspertizės duomenimis, šlaito nuolydis buvo nuo 11,87 iki 12,67 laipsnio.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmęsis šia ekspertize.
Statybų leidimas E. Dragūnui išduotas 2015 metų spalį, ginčai teismuose dėl jo vyksta nuo 2017 metų.
Tų metų spalio 30 dieną tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą E. Dragūnui ir įpareigojo jį per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti.
Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. Dragūnui leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje.
Vėliau bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutiko, laikė ją nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais.
