Parlamento priimtose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisose numatoma prailginti terminą, per kurį ūkinę ir kitokią veiklą vykdančios institucijos turės nustatyti dėl vykdomos veiklos reikalingas įstatyme nurodytas apsaugos zonas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šios teritorijos nenustatytos, bet veikla vykdoma teisėtai. Jis prailginamas dviem metais.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, visa infrastruktūra – laidai, kabeliai, vamzdžiai, keliai – pagal pakoreguotą įstatymą turėjo būti įregistruoti, o jiems tam tikros apsauginės zonos pažymėtos, iki šių metų pabaigos.
Parlamentarės teigimu, vis dėlto, daugelis ūkio subjektų to padaryti nespėjo.
„Įstatymas buvo priimtas 2019 metų viduryje, kol buvo parengtos visos poįstatyminės normos, subjektai nespėjo užregistruoti ir įteisinti apsaugos zonų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biuro pranešime cituojama Aistė Gedvilienė.
Pasak komiteto vadovės, jei šie patikslinimai nebūtų buvę priimti, būtų atsiradusi prievolė gauti žemės savininkų sutikimus dėl jau seniai esančių infrastruktūros objektų. A. Gedvilienė pažymi, kad gyventojams dėl to pokyčiai nenumatomi.
„Jie tiesiog informuoja, kad jūsų žemės sklype yra tokia infrastruktūra, kuriai taikoma tam tikra apsaugos zona. Ta infrastruktūra jau 30 metų ten kažkur yra, gulėjo po žeme. Ta apsaugos zona visada egzistavo, tik dabar ji yra sureglamentuojama visuose dokumentuose.
Jei, pavyzdžiui, žmogus būtų kreipęsis į savivaldybę dėl statybos leidimo ar dar kažko, savivaldybė, išduodama sąlygas, būtų pasakiusi: „per tokį ir tokį sklypą eina vamzdis ir statyti arčiau kaip 5 m nuo to vamzdžio negalima“. Dabar turės atsirasti bendri registrai ir visos įmonės, kurios turi infrastruktūros objektus, juos turės ten įrašyti. Bus lengvesnis planavimas“, – sako ji.
Už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas balsavo visi 115 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
