Didesnė bauda skirta Statybos inspekcijos iniciatyva, jai nustačius, kad teismo sprendimas vis dar nėra įvykdytas ir prieš tai teismo skirta 3 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną bauda nebuvo efektyvi siekiant priversti statytoją operatyviai pašalinti pažeidimus. Teismas, skirdamas padidintą baudą, konstatavo, kad statytoja elgėsi aplaidžiai, neracionaliai, nepagrįstai delsė tinkamai pašalinti pažeidimus.
Statybos inspekcija primena, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020–09–07 sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021–05–27 nutartimi, civilinėje byloje patenkinto viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį ir pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. išduotą leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, K. Donelaičio g. Klaipėdoje. Apie šią situaciją rašė ir portalas lrytas.lt. Publikaciją „Klaipėdos centre nugriauti namą jo šeimininkei – misija neįmanoma, gal išgąsdins teismo skirtos baudos“ galite skaityti čia.
Statytoja įpareigota per 3 mėn. savo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis nugriauti žemės sklype pastatytą 2 aukštų su mansarda priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Nors būtent statytojas yra atsakingas ir turi pareigą įvykdyti teismo sprendimą, tačiau šiuo atveju nustatytais terminais šios pareigos neįvykdė.
Statybos inspekcija, įvertinusi, kad statytoja net ir teismui paskyrus periodinę baudą už sprendimo nevykdymą, ir toliau nesiėmė veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, kreipėsi į antstolį su prašymu tęsti priverstinio vykdymo veiksmus ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos padidinimo.
Teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, teisės aktai suteikia itin plačią diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų, tačiau privalo vadovautis bendraisiais Civilinio proceso kodekso (CPK) taikymo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu sprendimo nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus.
Tad išimtinai teismas sprendžia, kokio dydžio bauda skirtina (įskaitant ir jos padidinimą), tam, kad ji sukeltų neigiamas pasekmes skolininkui ir realiai skatintų jį įvykdyti teismo sprendimą.
Šiuo atveju Teismas skirdamas baudą atsižvelgė į sprendimo neįvykdymo terminus, įvertino pasyvų statytojos elgesį imantis priemonių rangovo kontrolei, nepagrįstą delsimą ir vengimą imtis aktyvių veiksmų naujo rangovo paieškoms. Teismas apibendrindamas ir priimdamas procesinį sprendimą konstatavo, kad statytoja nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022–02–03 nutarties, kuria jai buvo paskirta periodinė 3 Eur bauda, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus, nepagrįstai delsė, elgėsi aplaidžiai ir neracionaliai.
Todėl Teismas nusprendė, kad paskirta bauda yra neefektyvi bei yra pagrindas skirti didesnę baudą už teismo sprendimo neįvykdymą. Priimta nutartis neįsiteisėjusi, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.
Kadangi šiuo atveju Statybos inspekcija neturi teisės organizuoti pastato perstatymo darbų, teismo skiriama bauda nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, yra vienintelė ir efektyviausia priemonė siekiant užtikrinti maksimaliai operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
Primenama, kad Statybos inspekcija vadovaujantis teisės aktais neturi teisės organizuoti pastato perstatymo darbų tais atvejais, kai panaikinamas statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui ir įpareigojama šalinti šių leidimų pagrindu atliktų statybos darbų pasekmes.
