Sąlyginė tyla truko neilgai. Dar 2018 metų pavasarį prasidėjusioje istorijoje, kurios epicentru tapo žmonių ir verslo kova dėl devynių aukštų daugiabučio namo statybos pačiame uostamiesčio centre, vėl ėmė „griaudėti pabūklai“.
Pievų Tako ir J. Janonio gatvių gyventojai vėl subruzdo sužinoję apie parengtą detaliojo plano koregavimą supaprastinta tvarka žemės sklypui Pievų Tako g. 36 A.
„Projektuotojai ir savininkai naudojasi teisininkais, kad „prastumtų“ šį projektą, o naujausia detaliojo plano keitimo strategija labai gerai iliustruoja, kad jie neturi plano tartis su bendruomene, ieškoti visiems priimtinų sprendimų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vietos bendruomenei atstovaujantis Marius Aleksynas.
„30 metrų monstras“
2018 metų gegužę minėtų gatvių gyventojai kreipėsi į Klaipėdos miesto valdžią bei valstybines institucijas prašydami apginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią projektui „Administracinės paskirties pastato rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą Klaipėdos m. Pievų Tako g. 36A projektas.“
Žemės sklypo detalųjį planą tuometinė Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba patvirtino 2002 metų liepą. Jame norimą statyti pastatą bendrovės „Saulėgauda“ užsakymu projektuoja bendrovė „Progresyvūs projektai“.
„Projektuotojų pateiktuose pasiūlymuose, mūsų nuomone, yra grubių statybos įstatymo reglamentų pažeidimų. Bus pažeidžiami mažiausiai leistini priešgaisriniai atstumai, taip pat pažeidžiami mažiausi leistini atstumai, užtikrinantys trečiųjų asmenų interesų apsaugą.
Sklype projektuojamas gyvenamasis namas taps „30 metrų monstru“ mūsų jaukioje aplinkoje. Labai mistiškai skamba projektuotojų planas kritinės būklės administracinės paskirties 385 kv. m pastatą rekonstruoti į gyvenamosios paskirties 4500 kv. m daugiabutį.
Manome, kad „Saulėgauda“, jai atstovaujantys projekto rengėjai „Progresyvūs projektai“, pateikdami projektinius pasiūlymus, nepakankamai įvertino išskirtinę Klaipėdos miesto centrinę dalį, neatsakingai vertina galimą statybų metu daromą žalą aplinkiniams paveldosaugos objektams, namams, saugomiems medžiams“, – tikino šalia šio sklypo gyvenantys klaipėdiečiai.
Jų teigimu, projekte minimas žodis rekonstrukcija parinktas specialiai siekiant išvengti naujos statybos reglamento, detalioj plano keitimo procedūrų.
Pakeitimai nieko nepakeis
2002 metais patvirtintame detaliajame plane planuota, kad name bus 58 butai ir tik 40 vietų automobiliams. Rengiant supaprastintą plano koregavimo dokumentą butų skaičius sumažintas tik iki 54. Pastarajame nurodoma, kad privalomą įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientą, sumokant kompensaciją Savivaldybei, galima sumažinti iki 0,5 – viena vieta dviem butams.
„Tokia reali situacija užprogramuoja katastrofą. Esamų, aplinkinių namų ir naujojo namo gyventojai nuolat kovoja už vietas savo automobiliams, rašo skundus ir kviečia policiją aiškintis teisybės.
Mums net sunku įsivaizduoti, kur šioje aplinkoje bus pėsčiųjų, dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelės. Tai reiškia, kad mes nuolat kvėpuosime išmetamomis dujomis, mūsų vaikai neturės nė vieno metro kiemo, būsimo namo gyventojai ir komercinių patalpų naudotojai bei lankytojai neturės vietos parkuoti automobiliams“, – neabejoja klaipėdiečiai.
Detaliojo plano koregavimo tikslas – „nekeičiant žemės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo reglamentų, o koreguojant statybos liniją, statybos ribą, statybos zoną, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, įvažiavimo-išvažiavimo vietą.“
„Tokia detaliojo plano korektūra atsirado tik šiais metais. Žinome, kam vaikštoma savivaldybės koridoriais ir derinami projektai. Ir visai nesvarbu, jog kaimynai yra prieš.
Giname savo viešąjį interesą. Tuo labiau kad dar 2002 metais patvirtintas detalusis planas neatitinka dabartinės situacijos.
Projekto vystytojai kalba apie pastato rekonstrukciją. O ji tokia – palieka vieną sieną ir sako, kad iš tos sienos bus daugiabutis“, – stebėjosi M. Aleksynas.
Tuo labiau kad net ir detaliojo plano koregavimo rengėjai pripažįsta, kad pokyčiai nebūtų labai reikšmingi, iš esmės susiję tik su transporto judėjimu ir automobilių statymu.
Nieko nepešė
Įtardami, kad parengtas detaliojo plano koregavimas supaprastinta tvarka gali būti tik dar vienas bandymas manipuliuojant įstatymine baze bei interpretuojant įstatymus kuo greičiau pradėti įgyvendinti šį projektą, klaipėdiečiai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją.
Nors šio projekto užsakovas ir yra privatus asmuo, formalus planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.
Pasak klaipėdiečių, detaliojo plano koregavimo projekto rengėjas siekia suklaidinti organizatorių.
Nuvylė savivaldybė
„Saulėgaudai“ atstovaujantis advokatas Remigijus Bukėnas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad detalųjį planą koreguoti nuspręsta dėl labai pragmatiškos priežasties. „Pavargome bylinėtis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Koks skirtumas, jei priimamų sprendimų iš principo niekas net nesiruošia paisyti. Administracinių ginčų komisija du kartus mūsų skundus nagrinėjo ir abu juos tenkino. Bet Savivaldybė vis tiek tą patį daro.
Bandome šokti pagal savivaldybės dūdelę. Tikimės pagaliau pabaigti projektą, kuris jau penkerius metus tęsiasi. Gal ir teisė įsigalios, bet dėl to kol kas kyla abejonių.
Stabdymai, visų procesų vilkinimai, bet kokių kliūčių ir kabliukų ieškojimai. Perdėtos ir neadekvačios reakcijos į kiekvieną gyventojų nusiskundimą, kuris darbai būna visiškai neracionalus ir neatitinka tikrovės.
Todėl ir darome taip, kaip siūlo savivaldybė. Nors, mūsų vertinimu, detaliojo planą koregavimo nereikia siekiant užbaigti projekto rengimą“, – tikino R. Bukėnas.
Paklaustas, kada galėtų realiai prasidėti ir būti baigtos daugiaaukščio pastato statybos, „Saulėgaudos“ atstovas tik nusijuokė ir neslėpė ironijos.
„Negi manote, kad jei Klaipėdos miesto savivaldybėje viską darai bendra tvarka, gali prognozuoti, kada viską pabaigsi. Jeigu nesi didelis ir įtakingas žmogus, absoliučiai nieko negali prognozuoti. Juk jie už nieką neatsako.
Koks gali būti bendruomenės pasipriešinimas, jei yra tik pora gyventojų, kurie paruošė vieno skundo šabloną ir eina pas kaimynus bei surenka parašus.
Sulaukėme tik 7–8 asmenų pasiūlymų. Ar tai yra didelis pasipriešinimas? Ar tikrai tiesa, jei jie sako, jog visi gyventojai yra prieš“, – stebėjosi R. Bukėnas.
