Teisingumo ministrės teigimu, komitetui nepanaikinus apsaugos priemonių, galutinio sprendimo dėl stelų nukėlimo gali tekti laukti dvejus–penkerius metus.
Sostinės vicemeras apgailestauja, kad komitetas neįsiklausė į Lietuvos poziciją ir svarsto, kad skulptūras būtų galima nukelti ir nepaisant komiteto pozicijos.
„Teisingumo ministerija informavo, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą dėl stelų Antakalnio kapinėse, laikinosios apsaugos priemonės yra paliktos. Sunkiai suvokiamas toks sprendimas, matyt, išvados dvi: arba komitetas absoliučiai nesigilino į kontekstą ir argumentus, kuriuos Lietuvos valstybė pateikė, arba yra tiesiog nesuvokimas bendros situacijos, skirtumų tarp pačios konvencijos nuostatų ir tai, kas Lietuvos atveju taikoma“, – BNS sakė V. Benkunskas.
„Mano asmeninė pozicija labai aiški: šios stelos turi būti nedelsiant nuimtos ir čia yra valstybės ir miesto garbės reikalas. Deja, nepavyko susišnekėti su komitetu, bet šioje vietoje, matyt, jų pozicija tampa antraeiliu dalyku“, – sakė vicemeras.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska komentuodama JT Žmogaus teisių komiteto sprendimą sako, kad dalis laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka realybės nes kalbama apie draudimą perlaidoti, nors savivaldybė to nė neplanavo.
„Gautas JT Žmogaus teisių komiteto sprendimas, kuris palieka galioti laikinąsias apsaugos priemones dėl stelų Antakalnio kapinėse. Yra išnaudotos visos teisinės, diplomatinės galimybės, kad būtų leista komitetui suprasti argumentus ir faktines aplinkybes. (...) Dalis laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka realybės, nes sakoma apie neperlaidojimą kapų, ko ir neplanavo savivaldybė niekada daryti“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministrė.
Ji teigė, kad JT komiteto pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galios iki peticijos išnagrinėjimo ir tai gali trukti nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau pastebėjo, kad savivaldybė turės įvertinti ir tai, kiek saugu steloms likti vietoje dėl vandalizmo apraiškų.
„Dabar laikinosios apsaugos priemonės galioja iki peticijos išnagrinėjimo, peticijos išnagrinėjimas vidutiniškai trunka nuo dvejų iki penkerių metų, atitinkamai savivaldybei reikia vertinti, tiek laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimą, ir, be abejo, kur mes matom vandalizmo apraiškas, kiek toms steloms saugu likti“, – pabrėžė E. Dobrowolska.
Jungtinių Tautų komitetas laikinąsias apsaugos priemones Antakalnio kapinių paminklams nusprendė pritaikyti spalio pradžioje, gavęs „etniniais rusais“ prisistačiusių pareiškėjų kreipimąsi: jį pasirašė su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.
Lietuva nesutiko su prašymu ir teigė, jog pareiškėjai komitetą suklaidino dėl faktinių aplinkybių, nes nėra ketinama išniekinti karių kapų ar griauti memorialo.
Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje, prieš tai paveldosaugininkams išbraukus skulptūras iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.
Anksčiau planuota nukėlimo darbus užbaigti iki lapkričio 1-osios, savivaldybės konkursą laimėjusi „Vilniaus BDT“ pasiūlė juos atlikti už 48 tūkst. eurų.
