Lapkričio 7-ąją sukaks 105 metai, kai 1917 metais Rusijoje įvyko Spalio revoliucija ir bolševikai užėmė valdžią. Tai buvo Sovietų Sąjungos, kurios režimą pajuto ir okupaciją kentė ne viena nepriklausoma valstybė, įsigalėjimo pradžia.
Nors šiais metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sovietmetį menančių įvairių paminklų suskubta atsikratyti, tam tikrų simbolių, susijusių su sovietmečiu ir to meto propaganda, Kaune vis dar yra.
Ar nereikėtų ir jų nutrinti nuo miesto veido?
Užrašas šypsenos nebekelia
Žemuosiuose Šančiuose XIX a. pabaigoje pradėto kurti ir per kelis dešimtmečius pastatyto Kauno tvirtovės karinio miestelio pastatai dabar tarnauja taikiems tikslams.
Beveik visi statiniai, kuriuose buvo kareivinės, karių ir jų šeimų butai, įvairūs sandėliai, arklidės ir kita atnaujinti, juose įsikūrę gyventojai bei įmonės.
Be priežiūros styro tik keli buvusių kareivinių statiniai vaiduokliai. Vienas jų – A.Juozapavičiaus prospekto 25A numeriu paženklintas vieno aukšto raudonų plytų pastatas su bokštu. Tai – 1917 metais pastatyta Kauno centrinė karinė duonos kepykla.
Dabar pastatas apgriuvęs, durys ir langai užkalti. Bet praeivių dėmesį traukia ant vienos jo sienos likęs piešinys, vaizduojantis kalnus, ir rusiškas užrašas, šlovinantis karių darbą tėvynės labui.
Netoli šio pastato įsikūrusi kaunietė Odeta Bukauskaitė sakė, kad užrašas ir piešinys anksčiau kėlė šypseną.
„Jis likęs nuo sovietmečio. Tokie lozungai tuo metu buvo madingi.
Mums, vietiniams gyventojams, jis kėlė šypseną, demonstravo, kad sovietai šūkiais ragino gerai dirbti. Tačiau dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, bet kokia užuomina apie ir Lietuvą valdžiusius sovietinius okupantus šypsenos nebekelia. Manau, kad net ir tokį lyg ir nekaltą užrašą reikėtų uždažyti“, – siūlė kaunietė.
Tarsis su paveldo sargais
Pastate, kuriame sovietmečiu veikė kepykla, 2009–2015 metais buvo įsikūrusi viešoji įstaiga Ąžuolyno meškučių cirkas. Po skandalų, susijusių su cirko veikla, savivaldybės atstovai nuomininkui – cirko įkūrėjui Mykolui Zobovui – liepė išsikraustyti ir apleistas pastatas stovi jau 7 metus.
Prieš pusmetį savivaldybė pastatą aukcione pardavė. Jį įsigijo kauniečių bendrovė „Ąžuolo projektai“. Bendrovės vadovas Darius Mikalauskas sakė, kad toje vietoje atsiras gyvenamieji namai, projektus, kaip jie atrodys, kuria net trys architektų komandos.
„Mums svarbu įkurti ne kuo daugiau butų, bet kad pastatas ar pastatai turėtų išliekamąją vertę. Todėl ir surengtas architektūrinis konkursas.
Deja, sklypo detaliojo plano parengimo procedūros užtruks, todėl manau, kad statybos prasidės ne anksčiau kaip po dvejų metų“, – sakė D.Mikalauskas.
Verslininkas pasakojo, kad ir jam pačiam nuo sovietinių laikų likęs piešinys ant sienos bei užrašas nepatinka.
„Jis ypač netinkamas dabar, kai Rusija yra užpuolusi Ukrainą. Manau, kad dabar žmonės į tokį piešinį ir užrašą reaguoja jautriai.
Uždažyti jo negalime, nes gali būti, kad likusią sieną lieps išsaugoti paveldosaugininkai.
Su jais tarsiuosi, kaip piešinį su užrašu galima panaikinti, kaip nušveisti, kad nebūtų pakenkta pastatui“, – sakė D.Mikalauskas.
Gyventojams ženklas netrukdo
Ant kito Žemuosiuose Šančiuose esančio daugiabučio pastato galima išvysti kitus du Sovietų Sąjungos simbolius. Ant Sodų gatvės 26-ojo namo fasado išlikęs bareljefas su kūju ir pjautuvu.
Šie du darbo įrankiai buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos emblema, darbininkų ir valstiečių sąjungos simbolis, dar vadintas mažuoju Sovietų Sąjungos herbu.
Šiame name gyvenantis Andrius sakė, kad namas buvo pastatytas 1955 metais, tuo metu puošti namus panašiais bareljefais dar buvo madinga, vėliau daugiabučių fasadai jau nebuvo tokie puošnūs.
„Gyventojams toks simbolis neužkliūva. Ant namo yra ir bareljefai, vaizduojantys augalus. Nejaugi dabar vieną bareljefą nukaposi, o kitus paliksi? Atrodys nei šiaip, nei taip“, – svarstė vyras.
Simbolius visada parodo
Žemuosiuose Šančiuose ne vienus metus ekskursijas rengianti mokytoja Rolanda Girskienė sakė, kad, pasakodama apie Šančių įdomybes, ekskursijų dalyviams parodo ir šį namą, nes įdomu, kad ant jo išliko sovietmečiui būdingas pastato fasado puošybos elementas.
„Istorijos nepakeisi ir neištrinsi, manau, kad ir šio ornamento nereikėtų panaikinti. Jis simbolizuoja ne karį, šautuvą ar kitą su karine agresija susijusį reiškinį, bet darbininkų įrankius.
Manau, kad toks ornamentas yra proga papasakoti, kas buvo Sovietų Sąjunga ir kuo šis režimas virto, kaip veikė ir dabar veikia Rusijos propagandos aparatas“, – kalbėjo gidė.
R.Girskienė pasakojo, kad daugelis ant namo esančio ženklo nepastebi, o pastebėję nustemba, bet nesipiktina.
„Vaikams ar jaunimui jis visai nieko nereiškia, vyresniems žmonės jis suprantamas, bet nei namo gyventojai, nei ekskursijų dalyviai nėra dėl jo pasipiktinę, pareiškę, kad simbolį reikia sunaikinti“, – sakė R.Girskienė.
Pasak ekskursijas rengiančios gidės, ant kelių kitų Žemuosiuose Šančiuose esančių stalinistinio stiliaus pastatų buvo sovietmetį priminusios žvaigždės, bet namus atnaujinant jų nebeliko.
Pamačiusi braukė ašarą
Žvaigždės, primenančios Sovietų Sąjungos naudotą penkiakampį simbolį, išlikusios ant Karaliaus Mindaugo prospekto 33-iojo daugiabučio. Penkių daugiabučių kompleksas 1954 metais buvo pastatytas tuometinio „Pergalės“ fabriko darbininkams. Ant kitų pastatų puošybos nėra, bet ant vieno matyti ir gėlių ornamentai, ir žvaigždės.
Šiame name gyvenanti Rasa Sakalauskienė pasakojo, kad ant fasadų esančių ornamentų beveik niekas nepastebi.
„Visi labiau apžiūrinėja gretimą namą su jo kampe esančiu bokštu. Į mūsų namą mažai kas dairosi. Mums, gyventojams, žvaigždės neužkliūva. Tai tiesiog atspindi ano meto madą.
Bet viename bute kaimynystėje tris mėnesius gyveno ukrainietė su vaikais. Buvome susidraugavusios. Ji apžiūrinėdama namą pamatė ir žvaigždes, susijaudino, susigraudino. Dėl tokio simbolio nesipiktino, bet jis priminė, kas dedasi jos tėvynėje ir dėl ko ji savo namus turėjo palikti“, – pasakojo kaunietė.
Raketos įveikti nepajėgė
Vilijampolėje ant Raudondvario plento 200-ojo daugiabučio, pastatyto 1972 metais, fasado pritvirtintas iš metalo pagamintas žmogaus siluetas, o iš jo rankos į dangų kyla raketa. Sovietmečiu kosmoso užkariavimo tema buvo madinga, todėl, matyt, šis simbolis ir buvo sukurtas.
Anksčiau virš šios kompozicijos puslankiu dar buvo pritvirtintos ir penkiakampės žvaigždės.
Šiame devynaukštyje gyvenantis Darius pasakojo, kad daugiau kaip prieš 10 metų kažkam kilo noras šį kūrinį nuo fasado nukabinti.
„Buvo atgabentas keltuvas, darbininkai klibino metalo konstrukciją ir žvaigždes pavyko nuimti. Bet kitos konstrukcijos dalys pritvirtintos labai stipriai. Jas klibinant viename bute pradėjo byrėti tinkas, ir darbai baigėsi“, – pasakojo kaunietis.
Dabar nemažai namo gyventojų pasikeitę, jiems šis papuošimas neužkliūva.
„Namo gyventojų susirinkimai vyksta, bet niekas apie metalinę figūrą nė neužsimena. Kai kam ji patinka, nes iš karto aišku, apie kokį namą kalbama, jei reikia paaiškinti, kaip jį rasti“, – sakė daugiabučio gyventoja Rimantė Balaišienė.
Liko tik dvi žvaigždės
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, kad mieste sovietmetį priminusių paminklų nebeliko.
„Aukštuosiuose Šančiuose esančiose karių kapinėse ir karo belaisvių palaidojimo vietoje netoli VI forto dar yra dvi antkapinės plokštės, kuriose vaizduojama ir sovietinė simbolika – žvaigždės.
Kreipėmės į Lietuvos genocido ir rezistencijos centrą, kad specialistai pateiktų rekomendacijas, kaip su šiuo palikimu derėtų elgtis“, – pasakojo S.Rimas.
Kultūros paveldo atstovo nuomone, darbo įrankiai ar žvaigždės, vaizduojamos ant pastatų, pačios savaime nėra tik sovietinė simbolika, svarbu, kaip jos pateiktos. Juk žvaigždės yra ir ES simboliai.
„Man keista, kad kažkam užkliuvo ant Raudondvario plento daugiabučio buvusios žvaigždės, kurių neliko, išliko tik žmogaus figūra su raketa. Jos nuimti nevertėtų, nes raketa neturi politinių įsitikinimų ir nieko blogo šiuose simboliuose nėra“, – sakė S.Rimas.
Jo nuomone, jei kur nors būtų išlikęs visas Sovietų Sąjungos herbo atvaizdas, tokia situacija būtų nepriimtina.
„Apgriuvęs kareivinių komplekso pastatas aplinką bjauroja labiau nei pats piešinys ar užrašas. Būtų gerai, kad šis pastatas kuo greičiau būtų atnaujintas“, – tikino S.Rimas.
Žvaigždę ir rusišką užrašą nutrynė
Eglė Knygauskaitė-Liakienė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus (kultūros paveldo) vyriausioji specialistė
„Vilkijoje yra palaidota vienuolika 1941–1945 metais žuvusių Sovietų Sąjungos karių. Ant kapavietės įrengtas antkapinis rausvo granito akmuo. Ant jo buvo ne tik žuvusiųjų pavardės ir gimimo bei žūties datos, bet ir sovietinė žvaigždė, rusiškas užrašas „Šlovė didvyriams“.
Dar 2014 metais kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą, prašėme leidimo nutrinti sovietinę simboliką ir rusiškus žodžius, bet tada procedūra įstrigo.
Šiemet leidimas nutrinti žvaigždę ir žodžius, šlovinančius sovietų karius, buvo suteiktas ir šių ženklų nebeliko.
Kitų paminklų, susijusių su sovietmečiu, neturime.
Kauno rajone išskirtinių pastatų, kurių fasaduose atsispindėtų sovietinė simbolika, nebuvo statoma.“
Kas geriau – naikinti ar panaudoti edukacijai?
Vaidas Petrulis Architektūros istorikas
„Sovietmečiu ant pastatų įkurdinti simboliai buvo Sovietų Sąjungos propagandos dalis. Dabar svarbu, kokią istoriją žvelgdami į juos pasakojame, – ar didžiuojamės, kokie darbštūs buvome sovietmečiu, ir tų laikų ilgimės, juos idealizuojame, ar tas laikas buvo liūdnoji Lietuvos istorijos dalis?
Nemanau, kad pavyktų sutarti, ar tokius simbolius reikia naikinti, ar ne. Ar geriau švari erdvė, o gal juos matydami galime tapti atsparesni sovietinei ideologijai?
Jei reikėtų rinktis, ar tokius simbolius naikinti, ar pasakoti apie to laiko istoriją, aš labiau būčiau linkęs prie pastatų su tokiais ženklais įrengti informacines lentas apie sovietmetį, apie tai, ką atspindėjo tam tikras to laiko architektūros stilius, panaudoti tokius ženklus edukacijai.“
