Interpretacijų bus mažiau
2023 metais numatoma griežtinti statybas kurortuose, sako aplinkos viceministras. Pasak Manto Michaliunjo, tokiu būdu ketinama nebeleisti negyvenamųjų statinių neteisėtai paversti būstais.
Pavyzdžiui, šiuo metu neretai sodų namai virsta gyvenamaisiais namais, apeinant A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus – tokių atvejų nebeturėtų būti.
Antrasis planuojamas pokytis – vizualinę raišką ketinama prilyginti esminiam projekto keitimui. Tiek vyriausiajam architektui, tiek pastato projektuotojui bus leidžiama stabdyti rangos darbus, nustačius esminių pažeidimų.
„Autorius negalės atsainiai žiūrėti į savo projektą. Numatomas privalomas pritarimas atiduodant objektą vertinti, kad autorius privalomai patvirtintų, kad jo raiška nepasikeitusi. Jeigu vyriausiasis architektas nesutiks su šiuo epizodu, sprendimą turės priimti regioninės architektų tarybos (RAT) – pateikti savo ekspertinę išvadą“, – Seimo Aplinkos komitete svarstant komercinės paskirties pastatų ir patalpų virtimą daugiabučiais pirmadienį teigė viceministras.
Įstatymų spragų sukurti stebuklai
Palangos meras Šarūnas Vaitkus tvirtino, kad savivaldybė nuo 2014 metų ieško, kaip spręsti nepritaikytų gyventi pastatų virtimo daugiabučiais problemą. Dar tais pačiais metais savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Generalinę prokuratūrą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), prašydama įvertinti pažeidimus, kuomet vienbučiai, dvibučiai ar negyvenami pastatai galiausiai virsta daugiaubučiais, tačiau tuomet pažeidimų nenustatyta.
Konkretus tuomet nagrinėtas atvejis – vienbutis 600 kv. m ploto gyvenamasis namas, esą skirtas vienai šeimai. Pasiekta tik tiek, kad net ir vienbučiams pradėtas reglamentuoti automobilių stovėjimo vietų skaičius. Palangos savivaldybės atstovai išvardijo, kiek ir kokių teisės aktų korekcijų laukė ir vis dar tebelaukia, tačiau bent kol kas rezultatų nėra.
Dar vienas pavyzdys – buvęs viešbutis, kurio paskirtis – poilsio, ir kurį, spėjama, ketinama paversti daugiabučiu. Turtinių vienetų formavimo pažymos išduotos nebuvo.
Arba dar vienas buvęs viešbutis, kur viduje atlikti paprastojo remonto darbai, išskaidyti turtiniai vienetai, pažymų savivaldybė taip pat neišdavė, tačiau pastate prisiregistravę bendraturčių, nors nėra net automobilių stovėjimo vietų. Nurodyta patalpų paskirtis – poilsio patalpos, kurias išsidalijo bendraturčiai. Jie realiai gyvena daugiabutyje, nors tai yra apgavystė, todėl, kad daugiabučiams namams galioja visai kiti reikalavimai.
Š. Vaitkus kalbėjo ir apie vienbutį namą, kuris skelbimų portale parduodamas patalpomis. „Kuo skubiau reikia keisti įstatymus, nes tai visiška apgavystė“, – kalbėjo Palangos meras.
Dviejų butų gyvenamasis namas, skųsta visoms institucijoms, matyti, kad tai daugiabutis, tačiau konstatuota, kad jokių pažeidimų nerasta.
Registrų centre įregistruotas šiltnamis, jį galima rekonstruoti be leidimo, nes tai nesudėtingas statinys ir pakeisti paskirtį, paversti gyvenamuoju namu. Šiuo metu tokie teisės aktai galioja.
Arba 20 kv. m ploto sandėliuką paversti 79,99 kv. m vieno buto gyvenamuoju namu – tam nė nereikia statybų leidimo.
Naujasis pavyzdys – du pagalbiniai ūkio pastatai, nesudėtingi, pirmame aukšte – pagalbinio ūkio patalpos, antrame poilsio patalpos, įrodinėjama, kad tai ūkio paskirties pastatai.
Pasak Š. Vaitkaus, dabar žmonės sugeba prisiregistruoti rūsyje, šiltnamyje, o vėliau šie statiniai virsta daugiabučiais.
„ESO neseniai pardavė Palangoje, Birutės gatvėje, transformatorinę, žmogus jau prisiregistravęs, sako, kad nori pasikeisti langus. Nueiname iki tokio absurdo“, – komiteto posėdyje teigė Palangos meras.
Piktinamasi, kad savivaldybė kažko nedaro, bet, anot Palangos mero, negali nederinti, nes visi viską išmano, gali pasisamdyti teisininkus, pabandyk pažeisti terminą – iš karto viskas skundžiama.
Pasak Š. Vaitkaus, negyvenamųjų patalpų virtimo neįteisintu būstu problema išryškėjo, kai valstybė išplėtė kompensacijų už šildymą gavėjų ratą bei pradėjo mokėti subsidijas už elektrą, nes tokių administracinės paskirties patalpų savininkai jų negauna. Jie moka ne 24 centus, bet 70 centų, stovi eilėse ir aiškinasi, esą nusipirko būstą, bet nė nesidomėję, kokios paskirties.
Buvo atvejis, kuomet studentė nusipirko poilsio paskirties patalpas, gyvena Vilniuje, prašo kompensacijų, kurių negali gauti.
„Kompensacijos negali būti, jeigu objektas ne gyvenamosios paskirties, o, pavyzdžiui, viešbutis, kuris realiai yra gyvenamasis namas“, – Š. Vaitkus.
Anot Palangos mero, žmonės perka problemą, ir tą būtina stabdyti.
Žino būdų situacijai keisti
M. Michaliunjo pranešė, kad jau kitais metais ketinama pradėti reitinguoti statinius, rangovus, architektus, inžinierius.
„Bus klasifikuojama rizika ir tiksliniai tikrinimai bus vykdomi nuo statybų viešinimo pradžios, kad kuo anksčiau informuoti Regionines architektų tarybas (RAT), ekspertams teikti vertinti, ar statyba atitinka individualų namą, ar daugiabutį ar viešbutį, kad anksčiau identifikuotume rizikas, ne išdavus statybos leidimą ar užbaigus rangos darbus“, – kalbėjo M. Michaliunjo.
„Riboti plotą? Nesinori įvesti tokio komunizmo. Gal tikslinga įvesti naują terminologiją – gyvenamasis namas ir gyvenamosios vilos, jeigu, tarkime, jų plotas viršija 300 kv. metrų. Jas pripažinti ypatingaisiais statiniais su tam tikru atskiru reglamentavimu“, – svarstė viceministras.
Kas dėl skaidymo atskiraisiais turtiniais vienetais, tą taip pat ketinama reglamentuoti. Jei vienbutis – vienas turtinis vienetas, jei viešbutis – vienas turtinis vienetas, neribojant vieno turtinio vieneto bendraturčių, bet ribojant turtinius vienetus, tuomet neliktų atvejų, kuomet teisinamasi: „nežinojau, bet nusipirkau“.
Siekiant uždrausti nedidelių gyvenamųjų namų pertvarką į daugiabučius bus bandoma ne tik kitaip reglamentuoti tokius pastatus, bet ir riboti galimybes įsirengti atskirus elektros, vandens, dujų, šilumos įvadus, nes, pasak viceministro, dabar tinklų valdytojai pagal pateiktus prašymus lengva ranka leidžia įsirengti daug apskaitos prietaisų.
Seimo narė Aistė Gedvilienė svarstė, jog situacija, kuomet vienbutis namas, tačiau 16 atskirų šildymo sistemų, vandens skaitiklių, nenormali, galbūt, sprendimas riboti apskaitos prietaisų įrengimą pagerintų situaciją, nes skirtingos šeimos tikrai nenorėtų naudotis bendrais skaitikliais.
VTPSI vadovė Eglė Kuklierienė pritarė siūlymams, jog reikia keisti teisės aktus, nes bent kol kas praktika labai liūdna.
Nendrės g. ar S. Nėries g. Palangoje atvejais VTPSI kreipėsi į Lietuvos architektų rūmus, kurie pateikė išvadą, jog minėtais atvejais statomi ne dvibučiai, o daugiabučiai, tačiau teisme buvo pateikta ir kita eksperto išvada, kurioje teigiama, jog požymiai ne daugiabučio, o dvibučio, ir galiausiai teismas atmetė VTPSI pretenzijas.
