Nutolusi saulės elektrinė yra atitikmuo saulės elektrinei, kurią būtų galima turėti ant savo namo stogo. Ją įsigiję gyventojai tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais. Skirtumas tik tas, kad tokia elektrinė stovi ne ant namo stogo, o kitur šalyje.
Be kita ko, renkantis nutolusią saulės elektrinę, nereikia atlikti daugelio papildomų veiksmų: gauti naujų prijungimo sąlygų, atlikti tinklo techninių parametrų matavimų, didinti įvado į namus galios, atlikti elektrinės montavimo darbų ir t.t. Tai taipogi yra gera alternatyva, jeigu turimas stogas yra šešėliuotas ar kitaip nėra tinkamas elektrinės įrengimui.
Tačiau lygiai taip pat kaip gaminantys vartotojai, nutolusią saulės elektrinę turintys gyventojai elektros energijos kiekį, kurį pateikia į tinklus, vėliau gali atgauti ir šios energijos nereikia pirkti iš tiekėjų.
„Nutolę gaminantys vartojai neretai įsigyja tam tikrą nutolusios saulės elektrinės dalį. Proporcingai pagal vartotojo išsipirktą elektrinės galią jam yra priskiriama kilovatvalandžių (kWh) dalis nuo viso nutolusios saulės elektrinės į tinklą pateikto elektros energijos kiekio. Pavyzdžiui, jei gyventojas įsigijo 10 kilovatų (kW) dydžio elektrinę 1000 kW saulės parke, jam priklauso 1 proc. elektrinės ir 1 proc. visos saulės parke pagamintos elektros energijos“, – teigia L. Čibiras.
Kokios galios nutolusią saulės elektrinę įsigyti
Paklaustas, kokios galios nutolusią saulės elektrinę įsigyti, ESO ekspertas tikina, kad pasidengti savo metinį elektros energijos suvartojimą iš to, ką per visus metus sugeneruoja saulės elektrinė – tai pagrindinis principas, kuriuo reiktų vadovautis.
Anot jo, pirmiausia reiktų pasižiūrėti, kiek kilovatvalandžių per metus vidutiniškai suvartojama ir gautą sumą padalinti iš tūkstančio, taip galima gauti apytikslę elektrinės galią, kurią ir reiktų įsigyti.
Apie didesnės galios elektrinę verta pagalvoti jeigu ateityje gyventojas planuoja įsigyti elektromobilį, pereiti prie šildymo elektra ar įsigyti kitų daug elektros energijos suvartojančių prietaisų arba turėti didesnį rezervą mažiau saulėtiems metams, kai saulės elektrinė bus mažiau produktyvi.
Pasak L. Čibiro, didesnę elektrinę gali būti racionalu turėti ir tada, kai už naudojimąsi tinklų infrastruktūra pasirenkamas trečias atsiskaitymo būdas, kuriuo mokama kilovatvalandėmis, o ne pinigais. Tuo atveju kilovatvalandžių bus susigražinta mažiau negu pateikta į tinklą, nes trečdalis jų bus panaudotas kaip mokestis už naudojimąsi tinklu. Kai kuriems vartotojams šis variantas iš galimų trijų atsikaitymo būdų už naudojimąsi tinklu – yra priimtiniausias.
„1 kilovatas per metus pagamina apie 1000 kWh – tai yra daugiametė visos Lietuvos statistika, vidurkis. Kiek elektros energijos pagamins saulės elektrinė priklauso nuo techninių sprendimų, orų, lokacijos ir kitų faktorių – kai kurie saulės parkai gali pasiūlyti ir daugiau sugeneruojančias elektrines. Pastebima, kad pajūryje pastatytos saulės elektrinės sugeneruoja daugiau energijos.
Nepamirškite, kad oro sąlygos kiekvienais metais būna skirtingos, todėl saulėtais metais tokios pat galios elektrinė gali pagaminti daugiau, mažiau saulėtais – mažiau. Galima pažymėti, kad nutolusios saulės elektrinės statomos parenkant tinkamiausią pasaulio kryptį ir kampą, kai tuo tarpu įrengiant ant pastato stogo ne visuomet galima tai padaryti“, – sako L. Čibiras.
Per kiek laiko investicija atsiperka?
Anot eksperto, galvojant, ar verta įsigyti nutolusią saulės elektrinę, pirmiausia reikia įsivertinti elektrinės įsigijimo kainą, kuri šiuo metu yra itin aukšta.
„Kita dalis kaštų struktūroje, kurios reikėtų nepamiršti, yra metinis saulės elektrinis aptarnavimo mokestis, mokamas saulės parko vystytojui ar administratoriui. Šis mokestis mokamas už elektrinės priežiūrą, nes reikia nupjauti žolę, tvarkyti techninius gedimus, jei tokių atsiranda, ir panašiai. Šis metinis mokestis dažniausiai yra skaičiuojamas už kiekvieną įsigytą kilovatą“, – teigia L. Čibiras.
Trečioji dalis, pasak ESO atstovo, yra mokesčiai už naudojimąsi tinklu. Šiuo metu privatūs gaminantys vartotojai gali rinktis vieną iš trijų atsikaitymo būdų: pirmas – už atgautas kilovatvalandes; antras – už elektrinės galią; trečias – mokama, elektros kiekiu, o ne pinigais. Kaip pastebi ESO ekspertas, su dabartiniais įkainiais turint nutolusią elektrinę gaminantys vartotojai dažniausiai pasirenka antrą atsiskaitymo būdą.
Atsakant ar ši investicija atsiperka, L. Čibiras teigia, jog dėl nuolatos besikeičiančios elektros kainos, tokius skaičiavimus būtų galima daryti kiekvieną mėnesį, tačiau šiuo metu galima sakyti, kad ši investicija atsiperka per 3–7 metus.
ESO duomenimis, gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje mažiau nei per metus išaugo dvigubai ir jau perkopė 37 tūkstančius, iš jų apie 9 tūkst. elektrą gaminasi nutolusiuose parkuose.
