Avarinės būklės statinys
Pastaraisiais metais Pervalka pagražėjo, tačiau kurortinės gyvenvietės vaizdą darko 233 metrų ilgio ir 6,38 metrų pločio pirsas – gūdaus sovietmečio palikimas. Šalia šio, į Kuršių marias brendančio statinio dunkso dumblu apneštas, seklus, molais apjuostas uostelis, kuriuo naudojasi motorines valtis įsigiję preiliškiai, kai kurių vasarnamių savininkai.
„Pervalkoje, panašiai kaip ir Nidoje, irgi turėjo būti uostas. Tačiau dėl sovietmečio griūties, lėšų stokos ir pirsas, ir uostelio įrenginiai nebuvo pastatyti iki galo. Jie taip ir stovėjo daug metų – savivaldybė investicijų tokių poilsio infrastruktūros objektų plėtrai neturėjo“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Neprižiūrimas, meldais ir viksvomis apžėlęs pirsas, kuriuos naudojasi tik meškeriotojai, pradėjo griūti. Avarinės būklės statinio konstrukcijos skečiasi, krypsta, atsivėrė kaurymės, pažeisti žvyrą laikantys tvirtinimai – išbyrėjęs turinys skęsta mariose.
Pabaigtuvės – po 40 metų
„Bus atliekami numatyti darbai – remontininkai pirsą apibetonuos iš kraštų, sutvirtins, uždengs plėvele, kuri neleis gruntui subėgti marias. Statinys bus išklotas trinkelėmis, aptvertas, atsiras suoleliai, bus įrengtas 50 metrų ilgio ruožas, kur švartuosis laivai“, – vietinio tilto į Kuršių marias statybos pabaigtuvėmis po 40 metų pertraukos džiaugėsi D.Jasaitis.
Pagal Neringos savivaldybės administracijos ir statybų įmonės „Šilutės polderiai“ sudarytą Pervalkos prieplaukos paprastojo remonto sutartį reikės atlikti apie 240 tūkst. eurų vertės darbų. Numatoma sutvarkyti pirsą iki metų pabaigos.
Atkūrus estetinį prieplaukos vaizdą, pritaikius ją rekreacijos tikslams, Pervalkoje atsiras dar vienas patrauklus visuomeninis objektas. Prie pirso laikinai stabtelėję vandens turistai galės iš laivelių išlipti į krantą, pasižvalgyti po gyvenvietę, apylinkes.
Nidos uoste – kamšatis
„Sutvarkytas pirsas mums tarnaus dar keliasdešimt metų. Panuojame ateityje prie jo išvalyti ir išgilinti Kuršių marių akvatoriją“, – į ateitį optimistiškai žvelgia D.Jasaitis.
Tačiau net ir sutvarkus Pervalkos prieplauką, visų poilsiautojų, kurie nori atplaukti į Kuršių neriją motoriniais kateriais, burinėmis jachtomis ir kitokiais laivais, poreikiai nebus patenkinti. Nidos uostas užkimštas – vasarą ten ir uodas snapo neįspraustų. Net sezono pradžioje visos švartavimo vietos iš anksto yra užsakytos ir užimtos.
Sprendžiant Neringai svarbią vandens turizmo plėtro problemas, planuojama mažųjų ir sportinių laivų prieplauką su jachtklubo įkurdinti Juodkrantėje, į šiaurę nuo esamo uostelio. Projektiniai siūlymai kurorto savivaldybei jau pateikti ir apsvarstyti.
Lenktos linijos formų marinos akvatorija su molais Juodkrantės pakrantėje suprojektuota naujų statinių kvartalo fone taip, kad neužstotų vertingiausių senųjų gyvenvietės pastatų – mokyklos ir vilos „Flora“.
Juodkrantės projektas
Didžiosios pietinės akvatorijos vartai suplanuoti prie senosios prieplaukos, o mažosios – toliau nuo marinos. Uostelio vartai pažymėti navigacinėmis šviesomis. Tai tarsi keleivinių laivų prieplaukos dydžio sala su žvejų namo formos jachtklubo pastatu ir kopos siluetą atkartojančia terasa.
Siūloma Juodkrantėje sukurti ne tik visą naujam uostui reikalingą infrastruktūrą, bet ir atvirą visuomeninę erdvę su želdynais, rekreaciniais aplinkos elementais. Pirmenybė teikiama krantinių dangos medžiagoms – medžiui ir akmeniui.
Tokiame uostelyje turi būti gėlo vandens, degalų, naudotų tepalų, nuotekų išsiurbimo kolonėlės su požeminiu rezervuaru, saugaus mažųjų ir sportinių laivų švartavimo, elektros, apšvietimo įranginiai, mobilusis laivų iškėlimo kranas.
Kada projektuotojų pristatytos naujos Juodkrantės prieplaukos vizualizacijos virs kūnu? Neringos savivaldybė to nežino.
Botelio statytojų tiltelis
Preiloje mažųjų laivų prieplauką kažkada žadėjo įrengti Kauno statybų įmonė „Sabonis ir partneriai“, gavusi Neringos savivaldybės ir valstybės institucijų leidimą čia statyti daug triukšmo sukėlusį vadinamąjį jachtininkų botelį.
Pirmiausiai iškilo ne prieplauka, o gyvenamieji kotedžai, dėl kurių įsiplieskė skandalas: sunerimę Kuršių nerijos nacionalinio parko aplinkosaugininkai pareiškė, jog tai esą neteisėtos statybos draustinyje, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos vertybių sąrašą.
Vėliau pietinėje Preilos dalyje, senojo žvejų uostelio teritorijoje, įrengtas inžinerinis statinys – pontoninis tiltas laivams švartuoti. Neringos savivaldybei ir kotedžų statytojams siekiant taikiai užbaigti ginčą dėl botelio statybos teisėtumo, įmonė „Preilos uostas“ plaukiojantį tiltelį ir įvažiavimo keliuką perdavė kurortui.
Žvejų uostelyje prie pontonų įrengtas slipas valtims nuleisti, žvejų įrangos aikštelė – šiais objektais gali naudotis ir kurorto svečiai. Neringiškiai svajoja Preiloje įkurti šiuolaikišką laivų prieplauką – ją kol kas regime tik architektų vizualizacijose.
