Visgi, net ir panorus pokyčių, galiausiai susitarus keliasdešimčiai butų savininkų, darbai gali ir neišjudėti – pasirodo, noro, galbūt, ir yra daugiau, bet ne pinigų.
Netvarka pykdo
Daugiabučių namų renovacijos administravimu užsiimančios įmonės direktorius Valdemaras Taraškevičius atviras: vis nesulaukiant žinios apie šiųmetį kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams modernizuoti – darosi pikta.
Juolab pastaruosius ketverius metus jau buvo aišku: kvietimas teikti paraiškas valstybės paramai gauti vykdant daugiabučių renovacijos projektus skelbiamas kartą per metus, investicijų planai parengti, daugiabučio savininkai verdiktą paskelbę, planas patikrinamas, skiriamas finansavimas, pasirašoma valstybės paramos sutartis ir pradedami darbai.
„Jau gilus ruduo, o kvietimo šiems metams dar nėra, kas reiškia, kad nuo sausio pirmos dienos nė vienas namas Lietuvoje, negavęs „žaidimo taisyklių“, negalėjo pradėti dokumentų rengimo renovacijai darbų, kurie tęsiasi ištisus mėnesius ar net metus.
Žadėta, kad kvietimas bus paskelbtas vasarį, kovą, gegužę, vėliau rugpjūtį, visi laukė, bet jau ruduo – ir nėra. Ta nežinomybė pradeda erzinti visus ilgo proceso dalyvius – gyventojus, investicinių planų rengėjus, projektuotojus, rangovus. Investiciniam planui parengti ir balsuoti reikalingi du ar trys intensyvaus darbo mėnesiai.
Tad, akivaizdu, kad šiemet pateikti paraiškų nebus spėta. Kol kas neaišku, kaip elgtis, ką kalbėti su gyventojais. Sklinda gandai, kad jei lėšų ir bus skirta, tai ne anksčiau nei lapkričio antroje pusėje, ir pinigų, ko gero, užteks gal tik 160 namų modernizuoti. Tas šiek tiek glumina.
Mat Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje nurodyta, kaip svarbu kasmet modernizuoti po 1000 daugiabučių namų, o vėliau po 2–3 tūkst. ar daugiau.
Aišku, suprantu, kad vežimas taip greitai neišjuda, bet tūkstantis yra tūkstantis, 160 yra tik 160. Pastaruosius kelerius metus parama būdavo skiriama 600–700 namų. Tie 700 palyginti su 160 – didžiulis skirtumas.
Visi suvokia, kad vyks nuožmios kautynės dėl pinigų, daug žmonių, atlikusių namų darbus, bet nesulaukusių valstybės paramos, liks labai nusivylę“, – komentavo daugiabučių modernizavimo projektus administruojantis specialistas.
Pašnekovui neaišku ir tai, kokiais kriterijais, skirstant paramą, ketinama remtis. Kol kas dar Vilniaus kabinetuose dėliojamas planas, jog vienas pagrindinių kriterijų ateityje galėtų tapti gyventojų apsisprendimas po modernizacijos siekti nebe C, o B energinio naudingumo klasės. Dar vėliau, nepasiekus A energinės klasės, parama rangos darbams atitinkamai mažėtų nuo 30 iki 20 proc., dar vėliau – iki 15 proc.
„Valstybės siekis didinti renovuojamų namų energinį efektyvumą yra suprantamas – matome, kas vyksta su energijos importu ir jos kainomis. Visgi staigus reikalavimų griežtinimas pakels ir projektų kainas. Per pastaruosius metus statybos rangos darbai ir taip gerokai brango – bent 20 procentų. O jei norėsime pasiekti renovuoto pastato aukštesnę energinę klasę, tai kainuos dar brangiau.
Kaip reikės įtikinti žmones pasakyti renovacijai „taip“, kai namo renovacija kainuos nebe milijoną, o pusantro milijono eurų, o bankui jie kas mėnesį mokės nebe 80, o 140 eurų? Nuogąstaujame, kad tai apskritai stipriai pristabdys daugiabučių renovaciją Lietuvoje“, – mano pašnekovas.
Papildomų balų esą būtų skiriama, jei daugiabutis namas – savivaldybės patvirtintame kvartalų sąraše. Jei mažesniuose miestuose savivaldybės lėtai, bet atnaujina kvartalus, tai, didieji miestai lieka be pinigų. Pavyzdžiui, Kaunas dar 2017 metais ėmėsi ambicingo plano – atnaujinti Eigulių kvartalą, kone pusšimtį daugiabučių, viešąsias erdves, tačiau iki šiol pavyko renovuoti vienintelį daugiabutį.
Norėtų tiesiog dirbti
„Vis laukiau, kada renovacijos traukinį galutinai pastatysime ant bėgių, leisime jam be trūkčiojimų judėti pirmyn ir galėsime ramiai dirbti. Panašu, dar ne šiais metais. Laukiant jau baigiasi ir dešimtmetis. Mano patirtis šiuo požiūriu yra ganėtinai karti: kuo daugiau valdžios dalyvavimo procesuose, tuo daugiau netvarkos ir delsimo.
Verslas susiskaičiuoja, susiplanuoja ir dirba. Kitas klausimas: ar Lietuvoje įmanoma modernizuoti daugiabučius minimaliai dalyvaujant Vyriausybei? Atsakymas: ko gero, nelabai, nes tiek, kiek pinigų turi daugiabučių savininkai, be Vyriausybės paramos, artimiausią dešimtmetį išsiversti nebus įmanoma.
Problema ta, kad jei valstybė skiria paramą, pradeda reikalauti saugiklių, krūvos ataskaitų, suderinimų, patvirtinimų, pritarimų, viešųjų pirkimų procedūrų su mažiausia kaina, o visa tai trunka ilgai, kainuoja brangiai, ir dalis projektų apskritai sustoja nepasiekę finišo. Yra norinčiųjų atnaujinti daugiabučius, turime tikrai gerų pavyzdžių, prikaupę patirties, projektuotojai, techniniai prižiūrėtojai, statybininkai pasirengę dirbti – nėra pinigų. Tai glumina.
Šoktelėjus energijos kainoms Vyriausybė be ilgų dejavimų dėl biudžeto ir diskusijų kompensacijoms bei paramoms, t. y. pravalgymui, nusiteikusi išdalyti 2 milijardus eurų, tačiau daugiabučių modernizacijai lėšų nėra, nors daugiausia tai yra paskolos, kurios bus grąžintos, specialistai turės darbo, mokės mokesčius į biudžetą. Kodėl pinigai pravalgymui turi prioritetą prieš ekonomikos skatinimą?“ – svarstė pašnekovas.
Greito rezultato nebus
Staiga modernizuoti keliasdešimt tūkstančių daugiabučių, eksperto žodžiais, tiesiog neįmanoma. Tai – nuoseklus, daug metų besitęsiantis darbas. Nuo tos dienos, kuomet daugiabučio namo gyventojai nutaria modernizuoti daugiabutį, iki akimirkos, kol statybininkai jį apjuosia pastoliais, bent Kaune, praeina maždaug pusantrų metų.
Kita vertus, valdžios pažadai kompensuoti išaugusias energijos kainas patrauklumo modernizacijos procesui taip pat neprideda. „Gavus realią sąskaitą už šildymą, noras modernizuoti daugiabutį atsirastų labai greitai, bet jei tau sako: „Nebijok, kompensuosime viską iš bendrų pinigų, tai jei renovacijos nelabai norėjai, gali ir toliau nenorėti“, kokio proveržio mes galime tikėtis?
Kompleksinė namo modernizacija užtrunka, bet nesutvarkius namo kapitališkai: neuždėjus pastatui „kailinių“, nesutvarkius šildymo, kitų inžinerinių sistemų, vamzdynų, elektros instaliacijos, sutaupyti neįmanoma“, – tvirtino V. Taraškevičius.
Metodas tinkamas ne visiems
Pašnekovas kritikavo ir raginimus visiems iš eilės daugiabučiams imtis „mažosios renovacijos“ projektų įgyvendinimo, nes sutvarkius tik šilumos punktus, bet nesiėmus pastato apšiltinimo darbų, žadamų sutaupymų tikėtis neverta.
„Visi sovietiniai daugiabučiai turi pagrindinę bėdą: vieni namo gyventojai kaista, kiti šąla, tačiau už šildymą visi moka panašiai. Žmonės pikti ne be reikalo, tačiau žadėti jiems, kad jei modernizuosite tik šildymo sistemą, kas vidutiniam namui kainuotų apie 70 tūkst., sutaupysite 20–30 proc. energijos – realybėje to nebus.
Šiluma name prarandama per kiauras sienas, stogą, langus ir duris, o ne per radiatorius ir šilumos punktus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Vėliau, vykdant pilnos renovacijos projektą, tokios pastato šildymo sistemos galia bus bent dvigubai per didelė, nes renovuotas namas suvartoja kone perpus mažiau šilumos šildymui. Tai labai neracionali investicija.
Čia kaip nusipirkti šeimyninį 9 vietų miniveną ir važinėti dviese su žmona. Deja, investavus į daugiabučio „mažąją renovaciją“ nei šilumos, nei pinigų sutaupyti nepavyks, tačiau, prireikus butų savininkus įkalbinti pilnai kompleksinei renovacijai, pikti apgauti žmonės nenorės leistis į kalbas“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Mažosios renovacijos“ programa, anot renovacijos eksperto, buvo skirta dviem bėdoms spręsti. Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose stovintiems seniems namams centralizuotas šilumos tiekimas įdiegtas sovietiniais metais. Kadangi nebuvo numatyta patalpų, kur montuoti šilumos punktus, dažnai, radus vietos, šilumos punktai buvo statomi iškart kelių namų reikmėmis. Jei dabar vieno iš namų savininkai nusprendžia renovuotis, kaimynai stabdo procesą, nes nesutinka investuoti į atskirą šilumos punktą.
Kita bėda – atvejai, kuomet modernizuojami daugiabučiai būdavo apšiltinami, tačiau šilumos punktai ir šildymo sistemos neatnaujinami. Dažniausiai gyventojai jau po metų suprasdavo, kokią kvailystę padarė – sena, per didelės galios, nereguliuojama šildymo sistema neleidžia taupyti šilumos, gyventi komfortiškai, temperatūra kambariuose reguliuojama atidarant langus.
Tada susigriebta, kad šildymo sistemą būtina atnaujinti pagal renovuoto pastato šildymo poreikį, bet renovacijos projektas jau baigtas, tad iš kur gauti pinigų? „Mažosios renovacijos“ projektai ir buvo skirti šiai klaidai taisyti. O „normaliems“ daugiabučiams „mažosios renovacijos“ programa netinka, jiems yra vienintelis kelias – kompleksiškai atnaujinti namą.
Komentaras
Daiva Veličkaitė-Matusevičė, aplinkos viceministrė:
„Finansavimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) vyksta nuolat. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pradėta dar 2005 metais. Paskutinio, aštunto, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) paraiškų teikimo terminas baigėsi 2021–12–31 (pateikta ir priimta finansuoti 784 paraiškų).
Šiuo metu vykdoma mažosios renovacijos priemonė – Aplinkos projektų valdymo agentūrai teikiamos paraiškos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Be to, vyksta pasiruošimo darbai naujų kvietimų daugiabučių renovacijos finansinei paramai, kuriuos planuojama skelbti pusės metų laikotarpyje periodiškai, artimiausias planuojamas šių metų lapkritį.
Šiuo metu šalies mastu įgyvendinamų projektų srautą sudaro apie 1700 projektų (iš jų šiuo metu vykdo rangos darbus apie 600).
Pagal Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos pakeitimų, kurie šiuo metu svarstomi ES Taryboje ir Europos Parlamente, siekiant esminių renovacijos tikslų (iki 2030 m. sausio 1 d. – į beveik nulinės energijos pastatus), vertinant geopolitinės situacijos kontekstą ir sprendimus didinti energinį efektyvumą ilgalaikėje perspektyvoje, nauji planuojami kvietimai bus orientuoti į paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms (EEDP), kuriomis bus siūloma nustatyti reikalavimą pasiekti ne mažesnę kaip B (vietoje ankstesnės C) pastato energinio naudingumo klasę, kartu ilgainiui skatinat vis daugiau projektų pasiekti ir A energinio naudingumo klasę.
Taip pat kaip alternatyva visiems gerai žinomai paramai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis planuojama skelbti kvietimus teikti paraiškas projektams, kuriais būtų siekiama pastatų A energinio naudingumo klasės arba atnaujinimui (modernizavimui) naudoti organinės kilmės atsinaujinančių medžiagų pagrindu pagamintų modulinių-skydinių konstrukcijas.
Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos nuostatas, viena iš valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių – energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas šilumos ir (ar) elektros, ir (ar) vėsumos energijai gaminti, ir (ar) karštam vandeniui ruošti apima ir šilumos siurblių diegimą.“
