Tarybos nariai atmetė Ninos Puteikienės siūlymą rengti naują Tarybos sprendimo projektą. Ji siūlė ne rekonstruoti, o griauti sovietinį Žvejų rūmų pastatą ir statyti šiuolaikinį naują. Tačiau Saulius Budinas akcentavo, kad rekonstrukcija galima paliekant tik dabartinio pastato pamatus. Jis pateikė pavyzdį, kaip buvo rekonstruota futbolo mokykla Paryžiaus Komunos gatvėje.
Pasak Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės jau kitais metais galėtų būti išpirkta Žvejų rūmų komplekse esanti sporto salė. Ją valdanti „Žalgirio“ sporto draugija sutinka parduoti savo turtą. Minima, kad išpirkos suma galėtų būti apie 0,5 milijono eurų. Tai pat pat planuojama, kad 2023 metais galėtų būti paskelbtas Žvejų rūmų rekonstrukcijos architektūrinis konkursas.
Rūmų rekonstrukcijos laukia juose įsikūrusių kolektyvų bendruomenė. Žvejų rūmų vadovas Alvydas Juozas Lenkauskas sakė, kad delsimas morališkai jau išvargino. Jis dar prieš balsavimą Tarybos narius ragino pritarti rekonstrukcijai.
Kultūros centro „Žvejų rūmai“ veiklos ir pastato modernizavimo koncepciją Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė kartu ir MB „Bauland“ dar praėjusių metų pabaigoje.
Posėdžio metu ketvirtadienį Vytis Radvila pasidalino įžvalgomis, kad sprendimai dėl Žvejų rūmų jau pavėlavo pusmečius. Dėl to projektas negalės pretenduoti į ES finansavimą pagal bauhauzo programą, nors to buvo tikėtasi.
Nors rekonstrukcijai pritarta, projekto finansavimo klausimas yra atviras. Vaida Raugelė priminė, kad Klaipėdoje jau ankstesniais metais yra suplanuota įvairių projektų, kuriems reikia per 100 milijono eurų, ir jie neįgyvendinami jau ne pirmus metus.
Žvejų rūmų bendruomenė nusiteikusi, kad iki rekonstrukcijos pabaigos taip pat turės laukti mažiausiai dešimtmetį.
Valentino Masalskio kreipimasis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl kultūros centro „Žvejų rūmai“ modernizacijos 2022 m. spalio 12 d., Klaipėda
Žvejų rūmų modernizacijos klausimas yra aktualus man tiek kaip nepriklausomos teatro įstaigos meno vadovui, tiek kaip LMTA Klaipėdos fakulteto teatro katedros dėstytojui, tiek kaip jau dešimtmetį Klaipėdoje kuriančiam menininkui, matančiam uostamiesčio sceninių erdvių galimybes ir kylantį jų poreikį.
Visų pirma, džiugina Klaipėdos miesto savivaldybės intencija aktualumą ir patrauklumą prarandantį Žvejų rūmų pastatą modernizuoti ir vykdyti profesionalią šios modernizacijos galimybių studiją.
Tai, kad projekto formavimo etape buvo atsižvelgiama į kūrybininkų, meno mėgėjų, edukacinių veiklų vykdytojų ir kitų suinteresuotų pusių interesus, rodo, kad modernizacija siekia optimalaus, visas šias grupes tenkinančio rezultato.
Dėmesys ir laikas, skirtas šiai galimybių studijai, liudija ir apie rimtą savivaldybės nusiteikimą imtis būtinų Žvejų rūmų pokyčių, galinčių pagerinti miesto gyventojų ir kūrėjų gyvenimo ir darbo kokybę.
Susipažinęs su galimybių studijos procesu, nagrinėta informacija, galimais modernizacijos scenarijais ir studijos rezultatais, galiu išreikšti pasitikėjimą kolegijos pasirinkta „3A alternatyva“.
Perspektyva, kad Žvejų rūmai dar iki 2030 metų gali tapti moderniu, daugiafunkciu, socialinius ir kūrybinius klaipėdiečių poreikius atitinkančiu centru, teigiamai nuteikia mąstant tiek apie kultūrinį miesto progresą, tiek apie gyventojų ir kultūros santykio keitimą.
Toliau išdėstomais argumentais noriu pabrėžti savo bei kitų kūrybininkų poziciją – Klaipėdos miestui ir jo gyventojams reikalingas modernus, daugiafunkcis ir patrauklus kultūros centras, reikalingas optimalus modernizacijos parengimo ir operatyvus įgyvendinimo laikas bei reikalingas drąsus savivaldybės požiūris į šį modernizacijos procesą.
Argumentai dėl pritarimo modernizacijos studijoje suformuotai „3A alternatyvai“:
Klaipėdoje veikiančių scenos meno kolektyvų galimybės pasirodyti mieste ir veikiančių scenų eksploatacija. Klaipėdoje veikiančių scenos menų kolektyvų ir egzistuojančių scenų skaičiai neatitinka vienas kito. Dėl šios priežasties, miesto teatrai susiduria su problemomis formuojant savo repertuarą ir išlaikant santykį su žiūrovais.
Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ šiuo metu reziduoja trys nepriklausomi teatrai – Klaipėdos jaunimo teatras, Taško teatras, Šeiko šokio teatras, daugumai jų spektaklių tinkama vienintelė daugiafunkcė salė Klaipėdoje.
Joje turi sutilpti ne tik šių teatrų repertuarai, tačiau ir atvykstantys pasirodymai, užsakyti renginiai, spektaklių repeticijos.
„Kultūros fabriko“ scena yra užkimšta: tai kuria ne tik įtampą tarp meno kolektyvų, bet ir atsiliepia pasirodymų kokybei – dažnu atveju spektaklio repeticijoms scenoje turimos tik kelios dienos, kitu metu tenka repetuoti nesceninėse erdvėse.
Klaipėdos dramos teatras turi tris nepriklausomų kūrėjų poreikius atitinkančias scenas, tačiau nuomos salygų ir repertuaro derinimas sudėtingas – KLDT salės užimtos jų pačių veiklomis.
Galimybė, kad modernizuotose Žvejų rūmų patalpose atsirastų papildoma sceninė erdvė numatomame priestate, leistų optimizuoti nepriklausomų meno kolektyvų repertuarus, kurtų aiškesnį klaipėdiečių įprotį lankytis šių teatrų spektakliuose, leistų pasiekti pietinės Klaipėdos dalies gyventojus jų rajone, kurtų šios gyventojų grupės susidomėjimą nepriklauomais scenos menų kolektyvais ir jų darbais.
Besikurianti kūrėjų bendruomenė. Klaipėdoje buvo išlaikytas Menų fakultetas, tapęs LMTA dalimi. Tai liudija apie ilgalaikę Lietuvos kultūros strategiją – kurti tolygų menininkų pasiskirstymą šalyje, vengti jų susitelkimo Vilniuje, prisidėti prie Vakarų Lietuvos kultūrinio identiteto išlaikymo.
Ši strategija reikalauja ir miesto savivaldybės veiksmų, kurie būtų nukreipti į LMTA Klaipėdos fakultetą baigusių profesionalų išlaikymą regione.
Jei mokslus Klaipėdoje baigę kūrėjai, aktoriai, šokėjai, nejaus miesto polinkio juos išlaikyti čia, nejaus, kad jiems sukuriamos prieinamos, modernios erdvės kūrybai, dauguma jų neįstengs išsilaikyti perpildytose dabartinėse pasirodymų ir repeticijų erdvėse.
Dėl šių ir kitų priežasčių iš Klaipėdos į Vilnių pasitraukė Apeirono teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana“, neaiški ir 2023 m. studijas baigiančios aktorių trupės „Ǽmotion“ ateitis, ir čia minimi tik teatro kolektyvai, klausimas kiek kitų sričių meno bakalaurų nebekuria Klaipėdoje iš dalies dėl to, kad čia stinga infrastruktūros.
Ne tik sceninių erdvių plėtrą, bet ir repeticijoms, dirbtuvėms, seminarams tinkamų erdvių įkūrimą apimanti Žvejų rūmų modernizacija skatintų miesto kultūros bendruomenės plėtra, tačiau šie veiksmai negali būti atidedami keliems dešimtmečiams.
Ilga modernizacijos trukmė – rizikingas sprendimas. Kaip viena iš galimų modernizacijos alternatyvų buvo pasiūlytas Žvejų rūmų komplekto nugriovimas ir naujo centro statymas. Ilgalaikėje perspektyvoje šis scenarijus gali atrodyti patraukliai, tačiau būtina apmąstyti tokio proceso pavojus.
Klaipėdos gyventojų dauguma nėra aktyvūs kultūros vartotojai, su tuo susiduria visi mieste veikiantys kolektyvai, meno būreliai, galerijos.
Tam, kad šis meno ir gyventojų santykis keistųsi reikalingas nuolatinis, nenutrūkstamas darbas kuriant miestiečiams patrauklius kultūros produktus, didinant jų prieinamumą, skatinant susidomėjimą menais.
Žvejų rūmų nugriovimas ir naujo komplekso statymas reikštų ne tik dar sumažėjusią erdvę kultūros renginiams mieste, ne tik visišką pietinės miesto dalies kultūrinį izoliavimą, bet ir vaikų bei mėgėjų meno būrelių, studijų išnykimą neapibrėžtam laiku.
Jei miestas ir jo savivaldybė galvoja apie ilgalaikę kultūrinę Klaipėdos strategiją, būtina suprasti, kad Žvejų rūmų sunaikinimas ir neaišku kada įvyksiantis naujo komplekto atidarymas gali lemti, kad tuo metu Klaipėdoje nebus ne tik kultūros kūrėjų, bet ir vartotojų.
Kosmetinė Žvejų rūmų rekonstrukcija neatitinka miesto poreikių. Galiausiai, dar viena modernizacijos alternatyva – kosmetinis remontas yra mažiausiai miesto poreikius atitinkantis scenarijus.
Žvelgiant iš meninės pusės – dabartinė didžioji salė tinka retam scenos pasirodymui: ji per didelė, neturi reikiamos įrangos, beveik neįmanoma užpildyti salės vietų, todėl, bijant nuostolių, ji tampa nepatraukli tiek vietiniams, tiek atvažiuojantiems kolektyvams.
Vertinant iš socialinės pusės – dabartinis centro erdvių išdėstymas trukdo vykdyti edukacines ir menines veiklas vienu metu, kertasi tikslinių grupių srautai, nėra reikiamos infrastūktūros socialiai atsakingam erdvių naudojimui.
Žvelgiant iš kūrybinės pozicijos – normalių repeticinių erdvių centre nėra, Žvejų rūmuose negali reziduoti keli profesionalaus meno kolektyvai, nes tam nėra erdvių ir sąlygų.
Kosmetinės, nežymios permainos Žvejų rūmuose gali nebent pagerinti gyventojo požiūrį į pastatą, tačiau apsilankęs gražesniame pastate ir įsitikinęs, kad jame ir toliau nėra galimybių patogiai ir šiuolaikiškai kurti bei veikti, klaipėdietis nepakeis esminio savo nusistatymo apie Žvejų rūmus – tai didelis, nejaukus ir nesvetingas pastatas.
Nesinori tikėti, kad investavus į modernizacijos galimybių studiją galima apsistoti tik ties kosmetiniais pokyčiais.
Šiuos argumentus pateikiu gerbdamas visas Žvejų rūmų modernizacijos procesu suinteresuotas puses. Daugiausia galiu atstovauti menininkų, kūrybininkų pusę, tad tą savo kreipimesi ir darau.
Tikiu, kad socialioji, organizacinė, verslo pusės taip pat bus atstovautos, ir visų šių pusių argumentai bus išgirsti prieš priimant galutinį sprendimą dėl modernizacijos scenarijaus.
Viliuosi, kad bus išlaikyta projekto ambicija, kad Žvejų rūmai, jų lankytojai, centre kuriantys menininkai, bei visi miestečiai galėtų džiaugtis naujomis, mūsų visų poreikius atitinkančiomis erdvėmis.
Klaipėdos jaunimo teatro meno vadovas Valentinas Masalskis
