Parlamentarai sako, kad tokie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai leistų įsisavinti teritorijas, kurios jau yra tinkamai apsaugotos nuo potvynių.
„Žmonės sako, kad pasikeitus reglamentavimui prieš porą metų visiškai tapo neįmanomos statybos potvynių teritorijose net ir tais atvejais, kai pasirūpinama saugumu ir padaroma viskas, kad statybos būtų saugios ir potvyniai negrėstų. Bet čia apie jokį verslą kalba neina“, – BNS teigė vienas pataisų iniciatorių, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
Savivaldybė pritaria
Šilutės rajono, kuris yra viena didžiausių potvynio zonų, meras Vytautas Laurinaitis teigė, kad pataisos leistų plėtoti viešąją infrastruktūrą.
„Yra tokių teritorijų, kurios yra didelio potvynio zona, bet nėra užliejamos kasmet. Tokios teritorijos daugiausiai būna prie marių, kur gražūs vaizdai. (...) Tai ir galėtų būti pastatai ant pastolių ar kolonų. Jie pagyvintų pakrančių veiklą, paįvairintų infrastruktūrą“, – BNS tvirtino meras.
V. Laurinaičio teigimu, Savivaldybė norėtų įveiklinti pakrantę Kintuose, pritaikyti ją neįgaliems žmonėms. Meras pabrėžė, kad, liberalizavus statybas apsemiamose vietovėse, nebūtų statomi gyvenamieji namai.
„Būtų per daug komfortiška suteikti tokias teritorijas sodyboms, kurios gali tarnauti viešajam interesui“, – kalbėjo meras V. Laurinaitis. Jis taip pat sakė, kad privačių investicijų laukiama: „Jeigu kas įrengtų Kintuose kavinę ant polių...“
Korupcijos rizika
Tuo metu Seimo teisininkai įsitikinę, kad tokiai idėjai reikia antikorupcinio vertinimo.
„Šiose teritorijose būtų leidžiama statyti visus statinius, nepriklausomai nuo jų paskirties ar juose vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos pobūdžio“, – įspėja teisininkai Seimą pateiktoje išvadoje.
Jie priekaištauja, kad mažesnės potvynių tikimybės teritorijose kai kurių statinių statyba būtų draudžiama, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų apsaugotoje nuo potvynių teritorijoje, ar ne.
Dabar numatyti ribojimai ūkinei veiklai potvynių grėsmės teritorijose: Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose.
Čia draudžiama įrengti gyvulių laikymo, srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, statyti statinius, išskyrus jau esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių.
Pritaria švelninimui
Agentūros „NT Šilutė“ brokerė Ingryda Jurkuvienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad susidomėjimas sklypais ir galimybėmis statyti pamario krašte yra nemažas.
„Daugiausia dirbu su Rusne. Į salą yra nutiestas naujas tiltas. Susidomėjimas nemažas, tačiau viską stabdo tai, kad negalima keisti žemės paskirties, statyti“, – situaciją apibūdina I. Jurkuvienė.
Anot jos, pasiūlymų parduoti žemės ūkio paskirties žemę yra nemažai, tačiau sklypų neperka. Pagrindinė priežastis – galimybė įsigyti žemės, nors ir vaizdingoje vietoje prie vandens, tačiau pasistatyti ten tik palapinę, nieko nedomina.
„Užliejamose teritorijose galima tik rekonstruoti senas sodybas“, – sako NT brokerė.
Neseniai jai tarpininkaujant užliejamoje teritorijoje buvo parduota sena sodyba. Įvertinus sandorį, vienas žemės aras kainavo daugiau nei 1 000 eurų.
„Tačiau yra ir didesnių lūkesčių, kai pardavėjai prašo 2 200 eurų už žemės ūkio paskirties žemės arą, nors joje nieko negalima statyti“, – sako I. Jurkuvienė. Jos manymu, bet koks esamos situacijos sušvelninimas ir atsiradusi galimybė, įgyvendinus tam tikras sąlygas, vystyti statybas, labai pagyvintų regiono ekonomiką.
Jos įsitikinimu, tam netrukdytų ir tai, kad užliejamose teritorijose nėra geros kelių infrastruktūros. Kaip pavyzdį pateikia „Rusnės vilą“, kuri nėra lengvai pasiekiama automobiliu, tačiau, anot pašnekovės, ten visuomet gausu lankytojų.
„Galimybe įsigyti sklypus domisi užsienyje gyvenantys tautiečiai, tačiau išsiaiškinę, kad negalės nieko statyti, planų atsisako“, – pastebi I. Jurkuvienė.
Anot jos, potencialo turi visas pamario kraštas. Sparčiai vystosi Kintų gyvenvietė, kur atsirado autentiškų maitinimo įstaigų, vystomi turizmo objektai.
