Tai – pirmasis toks Klaipėdoje organizuotas, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis įgyvendinamas projektas. Atnaujinus sovietmečio „chruščiovkėmis“ vadinamų daugiabučių aplinką, pagerės šalia miesto centro esančiame kvartale įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybė.
Daugiabučių kiemai nušvito
Rumpiškės mikrorajono infrastruktūra jau priartinta prie šiuolaikinių poreikių: sukurti nauji daugiabučius ir viešąsias erdves jungiančių pėsčiųjų takų, lietaus nuotekų tinklai, šaligatviai pritaikyti žmonėms su judėjimo ir regos negalia. Pakeista kiemų ir takų danga, atsirado apie 450 automobilių stovėjimo vietų, atnaujintos vejos ir želdiniai, sukurtos žaidimų vaikams erdvės su sporto, treniruoklių aikštelėmis, įrengtos naujos apšvietimo, vaizdo stebėjimo sistemos.
„Pirmasis tokio pobūdžio ir masto projektas sulaukėme įvairių vertinimų ir emocijų. Visa tai dabar jau praeitis ir tam tikros pamokos. Rumpiškės mikrorajoną, kuris iki renovacijos buvo vienas ryškiausių sovietinės architektūrinių „šedevrų“ mieste, dabar galima vadinti vienu iškalbingiausių tikslingo, prasmingo, visuomenei naudingo, žmonių gyvenimo kokybę gerinančio ES lėšų panaudojimo pavyzdžiu“, – permainomis džiaugiasi Klaipėdos meras Vytautas Gubliauskas.
Pasak savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Ingos Kubilienės, kompleksiškai tvarkant mikrorajoną, ieškota galimybių atlikti, nenumatytus, į projektą neįtrauktus darbus: „Atsižvelgiant į gyventojų pastabas, kai kurie sprendiniai buvo pakeisti – atsisakyta kurti vaikų žaidimo aikšteles prie daugiabučių namų ir važiuojamojo kelio. Patrauklūs, visiems priimtini šio projekto rezultatai pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomenės atstovais“.
Gyventojai sustabdė projektą
Tiesa, iš pradžių ne viskas rūko kaip iš pypkės. Rumpiškės gyvenamųjų namų mikrorajono rekonstravimo darbai įstrigo vos tik uostamiesčio savivaldybė paskelbė, kad planuojama iškirsti šiam projektui įgyvendinti trukdančius medžius tvarkomoje trečiojoje teritorijoje.
Sunerimę gyventojai ir asociacijos „Klaipėdos žalieji“ aktyvistai kreipėsi į teismą, prašydami sustabdyti savivaldybei išduoto leidimo kirsti medžius galiojimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Toks prašymas buvo patenkintas.
Rumpiškės gyventojai pasipiktino Klaipėdos savivaldybės administracijos, projektuotojų ir rangovų užmojais tvarkomame kvartale iškirsti 54 saugotinus medžius, nors tai buvo ir mažiau negu prašė vykdytojai.
Ne juokais įsiaudrinę kvartalo gyventojai neketino sustoti pusiaukelėje – žadėjo kreiptis ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kur tokios bylos nagrinėjamos iki pusantrų metų.
Iškilo grėsmė, kad ieškovai sustabdys Klaipėdos savivaldybei itin svarbų, pavyzdinį, ES lėšoms finansuojamą dar sovietmečiu statytų daugiabučių kvartalo tvarkymo investicinį projektą – galėjo nuplauks ir jam skirti ES milijonai eurų, ir visas organizatorių įdirbis.
Nesutarimai dėl medžių kirtimo
Sovietmečiu statyti namai – tų medžių amžininkai. Gal tikslingiau juos kirsti po pusšimčio metų, kai nugriautų „chruščovkių“ vietoje iškils nauji gyvenamieji namai? Kas vyksta Rumpiškėje – valdžios neūkiškumas, kvailumo apraiška, o gal siekis bet kokia kaina panaudoti europines investicijas?“, – svarstė gamtos mylėtojai.
Žaliųjų žvilgsnis nukrypo į miesto erdvėse, šaligatviuose anksčiau pasodintas genetiškai modifikuotų dekoratyvinių veislių liepas, gudobeles, kitokius medžius, kuries, pasak aktyvistų, skursta arba sunyksta net neprigiję. Jie griežtai reikalavo stabdyti kirtimus Rumpiškėje.
„Tai tas pat, kaip sutvarkyti seną sodybą: reikia kažko atsisakyti, kažką paaukoti, kad atsirastų vietos naujovėms, tarp jų ir naujiems želdiniams“, – konfliktą mėgino švelninti V.Grubliauskas.
Dėl kertamų medžių nesutarė ir patys daugiabučių bendrasavininkiai. Žemesniuose aukštuose gyvenantiems medžiai užstojo saulę, o kitiems jie netrukdė. Svarstyta, kas geriau – kiemuose įrengti vietas automobiliams išsaugant želdinius, ar statyti juos ant žaliosios vejos?
Nutarė sėsti prie derybų stalo
Tik po to, kai įsiplieskė socialinis konfliktas, į Rumpiškės mikrorajono gyventojų gyventojų pastabas atsižvelgta dėmesingiau – nuspręsta dalį numatytų šalinti medžių ir želnynų išsaugoti, kiemus tvarkyti taip, kad jie būtų palikti ten, kur galima tai padaryti.
Po kurio laiko, nelaukdami, kol teismų karuselė įsisuks ir bus priimti galutiniai sprendimai, kvartalo gyventojų ir Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai sėdo už derybų stalo ir surado bendrą kalbą.
Savivaldybei leista tęsti pradėtus darbus, o ši atsisakė dalies ankstesnių sumanymų: kiemuose paliko kai kuriuos saugotinus medžius, neįrengė trijų vaikų žaidimų aikštelių, naujų automobilių statymo vietų, tik suremontavo senas dangas prie vieno namo.
Uostamiesčio valdžia paskelbė, kad rekonstruojamo kvartalo dalyje bus pasodintas 151 naujas medis ir 570 krūmų. Be to, įsipareigojo kai kuriuos medžius perkelti į kitas vietas, rūpintis, kad jie prigytų, prižiūrėti trejus metus.
Tik po to, kai abi ginčo šalys sukirto delnais, LVAT panaikino Rumpiškės gyventojų civilinio ieškinio užtikrinimo priemones. Šitaip buvo atverta galimybė tęsti įšaldytus kompleksinius daugiabučių kiemų tvarkymo darbus.
Kiemų tvarkytojai nežada sustoti
Įšaldyti Rumpiškės daugiabučių nuo Sausio 15-osios gatvės iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir prekybos centro „Saturnas“ rekonstrukcijos darbai buvo atnaujinti po daugiau nei 8 mėnesių pertraukos, dalies kvartalo tvarkymo projektas pakoreguotas.
„Teritorija nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki gatvės, jungiančios Taikos prospektą ir Rumpiškės gatvę, jau pasikeitusi. Šis projektas – pavyzdys, kad sugebėjome susitarti, nepaisant kai kurių nesutarimų. Gyvenamoji vietovė transformuota į šiuolaikišką, europietišką kvartalą, judėsime toliau“, – kompromisų paiešką kaip pamoką vertino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Dobranskis.
Klaipėdos savivaldybės inicijuoto projekto „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“ rangos darbų vertė siekia daugiau kaip 6 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų gauta iš ES struktūrinių fondų. Darbus atliko statybų bendrovė „VVARFF“.
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius sulaukia ir kitų kvartalų gyventojų prašymų organizuoti tokius pat daugiabučių kiemų atnaujinimo darbus. Parengta naujų projektų, kurių vertė siekia apie 8 mln. eurų. Jau tvarkomi kiemai Sportininkų gatvėje, Statybininkų prospekte.
