Skaičiai neblogi, o realybė?
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė Gintarė Burbienė kalbėjo, jog šiuo metu APVA administruoja 1600 projektų, investicijų suma rangos darbams siekia maždaug 800 mln. eurų.
567 projektai įgyvendinami, 296 projektams išduoti statybos leidimai, vykdomi rangos darbų pirkimai, 124 projektams rengiami techniniai projektai. 613 projektų – daugiausia paskutinio kvietimo, neturi parengtų techninio darbo projektų, tokių yra ir ankstesnių kvietimų.
2021 metais tokiu metu buvo baigti 248 projektai, šįmet – 290 projektų. Šiais metais tikimasi turėti daugiau kaip 400 baigtų daugiabučių, pernai tokių buvo daugiau kaip 300.
Sudėtingiausi atvejai, anot APVA specialistės, kuomet penkerius metus vykdomas projektas vis dar neturi rangos darbų, kyla klausimas kodėl? Ar dėl administratoriaus neveiksnumo, galbūt, name daug skolininkų, kažkas stringa – tokius projektus norima išjudinti.
Per mėnesį CPO vykdomi apie 110 pirkimų, įvyksta apie 20. Vieni administratoriai dalyvauja pasiruošę, kiti vadovaujasi 2018–2020 metų kainomis, tokie pirkimai neįvyksta, tenka grįžti pas gyventojus.
Rangos darbus, atkreipė dėmesį specialistė, pirkti svarbu pasiruošus, ne, kaip daroma dažnai, 2018 metų kainomis, sykiu pritaria, kad iššūkis pasakyti gyventojų susirinkime, kad kainas reikia didinti 30–50 proc. Rangovų pajėgumai taip pat sudėtingi. Didžiosios rangovų bendrovės paklaustos, kodėl nedalyvauja renovacijos projekte, konstatavo, jog dirbti su nauja statyba – viena, jau esamame gyvenamame pastate – papildomai reikia psichologo etato.
Planuojami programos pokyčiai: reikalaujama ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasė, jei ekonomiškai pagrįsta – skatinti A klasę, siūloma diferencijuoti paramą, priklausomai nuo pasiektos energinio naudingumo klasės, išliks lengvatinio kredito schema, toliau 100 proc. bus dengiami projektavimo, statybos techninės priežiūros kaštai, didesnė parama bus skiriama šilumos punktų modernizavimui.
Lapkričio pabaigoje planuojama skelbti kvietimą įprastinei renovacijai siekti ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės. Bus skirta 30 proc. subsidija energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, papildoma 20 proc. parama šildymo sistemai, kvietimas numatomas 100 mln. eurų, skaičiuojama, kad galėtų būti įgyvendinami 165 projektai.
Kitų metų sausį ruošiamas kvietimas A klasei, planuojama apie 860 projektų.
Gyventojai permokėti nenusiteikę
„Kai kurie namai negali pasiekti B klasės arba investicijos per didelės – ambicija gera, bet kai nėra didesnių finansų, tik didesnė ambicija, tikėtis rezultatų sunku. Ar tai nėra per brangu ir žmonėms nepasiekiama“, – kalbėjo Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis komentavo, jog nors viešojoje erdvėje teigiama, kad parama mažinama, taip nėra, tiesiog keliamas energinio efektyvumo tikslas. „Projektas siekiant B klasės pabrangsta nuo 5 iki 10 proc. Manome, kad B klasė dėl atsinaujinančių išteklių panaudojimo – daug geresnė investicija ateičiai“, – komentavo D. Čergelis.
„Sudėtinga dažnam žmogui rasti savyje jėgų rasti lėšų renovacijai, mes keliame didesnį tikslą nei prašo ES“, – svarstė A. Gedvilienė.
Paklausta, kokia renovacijos dvejų metų perspektyva, nes 2016 metais renovuota kone dvigubai daugiau namų nei pastaruoju metu, iššūkių vis daugėja, o dėl lėšų vyksta derybos, G. Burbienė teigė, jog nupiešti perspektyvą sunku, nes kol nepaskelbtas kvietimas, neaišku, kokios gyventojų nuotaikos, išaugus rangos darbų kainoms. 2016 metų buvo daug projektų, tačiau daug ir rangovų, kurie bankrutavo, o žmonės liko nebaigtomis sienomis.
Seimo narys Kasparas Adomaitis stebėjosi, kad bus reikalaujama B klasės. Jei tikslas, kad būtų naudojami atsinaujinantys šaltiniai, galbūt, galima palikti C klasę ir papildomai remti, jei įdiegiama saulės elektrinė ar kitas atsinaujinančios energijos šaltinis.
D. Čergelis sako, kad galima energinio naudingumo klasėse žongliruoti, kalbant apie techninius parametrus, bet B klasė – riba, kada verta naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Energinio naudingumo klasių klasifikaciją ketinama iš esmės peržiūrėti ateityje, kad atitiktų europinę praktiką. „Mes supriešiname 5 proc. didesnę kainą ir C klasę bei minimalius 40 proc. energijos sutaupymus“, – kalbėjo D. Čergelis.
Dėl B klasės didelių prieštarų, kiek pastebima, nėra, juolab energijos sutaupymai siekia iki 80 proc., daugiau baimės siekti A klasės.
Pasigirdo svarstymų, ar ne pigiau tuomet ne renovuoti ir siekti B klasės, o statyti naują pastatą?
Darbai ne visuomet kokybiški
Gyventojai neretai skundžiasi, kad darbai atliekami nekokybiškai, o techninė priežiūra butaforinė, techninis prižiūrėtojas neretai nuotoliniu būdu užpildo dokumentus, ir tiek. Rangovai skundžiasi, jog po pusmetį vėluoja apmokėjimai.
Pripažįstama: atvejų, kai techniniai prižiūrėtojai objektuose nebūna tiek, kiek turėtų, tikrai yra, todėl ribojama, kiek objektų jie gali dirbti. Norima paieškoti papildomų sprendimų.
Seimo narys K. Adomaitis svarstė apie architektūros kokybę: „ES lygmeniu kalbama apie bauhauzą, kokybiškesnę renovaciją, o mes susikoncentravę į energetinę dalį, pritvirtiname plokštes, dabar įdiegsime saulės elektrines, bet negalvojame apie gyvenimo kokybę.
Gal laikas pagalvoti apie didesnius langus, balkonus? Vienas ar kitas miestas sparčiai renovuoja, bet pusė daugiabučių apkalti plokštėmis, kiti tinkuoti, jei anksčiau buvo rajono veidas, dabar to nelieka – tik kakofonija. Idealu būtų kvartalinė renovacija, bet ji užstrigo.“
Kaip komentavo aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo, kai kurios savivaldybės skatina didinti balkonus ir pan., teisės aktai tai leidžia, bet neretai to nenori patys gyventojai. Jie pageidauja pačių pigiausių ir paprasčiausių sprendimų.
AM gauna finansavimą atsižvelgiant į valstybės galimybes, dėmesys nukreipiamas į efektyvesnę, tvaresnę renovaciją ir energijos išteklių taupymą, todėl vis svarbesni tampa atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Tauragės rajono savivaldybė administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė replikavo, jog APVA atstovai vis pabrėžia, kad administratoriai ir rangovai kažko nepadarė, bet ką daryti administratoriui, kiek čia reikia psichologo etatų, kad susitartų su gyventojais?
„Įsivaizduojate, ką reiškia gauti gyventojų sutikimą darbams, investicinio plano patvirtinimą, pusmetį laukti kvietimo, kad galėtum įgyvendinti. Investicinis planas pasensta, nebeužtenka pinigų, – kalbėjo G. Rakauskienė. – Seimo narys klausė apie renovacijos ateitį, ateitis labai nekokia, bankrutuoja rangovai, palieka neužbaigtus projektus arba jų atsisako, nes neužtenka pinigų – tokia mūsų ateitis.
Kalbame apie perspektyvas, naujus modelius, infliacija 21 proc. – apie kokias kainas kalbate? Prognozuosime, kiek kainuos B klasė, bet ar laikas dabar? Mes kalbame, kad renovacijos darbų kaina išaugo 20 proc. Ką jūs galite prognozuoti esant tokiai nestabiliai situacijai.“
„Kiekvieną kartą verta grįžti ir diskutuoti, ką dar galime padaryti, kad sutaupytume laiko, kad darbai prasidėtų greičiau. Kyla kainos, tačiau vis didinami reikalavimai. Atrodo, kad procesas pasmerktas stagnacijai“, – antrino A. Gedvilienė.
APVA atstovė tikino, kad viskas naujajame kvietime viskas vyks greičiau ir sklandžiau.
Griauti geriau nei renovuoti?
Druskininkams atstovavęs Tomas Staskevičius kalbėjo, jog Druskininkuose ir kiekviename mieste yra itin senų daugiabučių namų, tokių pastatų gyventojai pasirengę investicinius planus, viename daugiabutyje investicijų plane sumą teko didinti tris kartus, rangovas apeina suklypusį namą, jo nedomina kaina, nes bijo atplėšti lentą ir pradėti darbus.
Svarstyta apie tokių namų nugriovimą, kitose šalyse tas sprendžiama lengviau.
Kalbant apie daugiabučius, kurių renovuoti neapsimoka, sunkiausia būtent dėl gyventojų pasipriešinimo. Kaip komentavo D. Čergelis, norima parengti studiją, kuriame būtų pristatytas galimas modelis, kuomet gyventojai laikinai iškeldinami, o pastatas perstatomas, bet tam reikia ir verslo įsitraukimo.
Daugiabučių namų administravimo grupės vadovas Vytautas Navickas kalbėjo, jog neturėtų likti nuostatos, jog renovuojami iki 1993 metų statyti namai, siūlė įvesti naują terminą – senesni nei 30 metų namai. Tauragėje Žalgirių kvartale planuojama kvartalinė renovacija, laukiama kvietimo 22 daugiabučiams, tačiau jo laukia ir kitos savivaldybės. 165 namai, kuriems numatytas finansavimas, baigsis per 30 sekundžių.
„Gal užbaikime su kvartaline renovacija ir toliau imkimės A klasės? Namo, kurį norima renovuoti, gyventoams reikia pereiti 39 punktus, kad pradėtų darbus. Vienas žmogus gali uždrausti rūkyti visam namui, bet renovacijai reikia 50 proc. gyventojų pritarimo. Keturių butų name vienas skolininkas, namo renovuoti negalima. Siūlymas vienas – mažinti biurokratiją“, – kalbėjo V. Navickas.
