Ieško išeities
Susisiekus su šią žinią socialiniame tinkle paviešinusia Aleksandra, ši pasakojo, jog supranta – pasirinkimo neturi, nes „Rail Baltica“ – valstybei svarbiu pripažintas projektas. Tą supranta ir kiti kaimynai.
„Mes užaugome kartu, draugiškai gyvename, močiutė savaitgalį pranešė, kad iš mūsų nori paimti žemę.
Parodė man laišką. Pasirodo, tokį pati gavau ir aš, paklausiau kitų kaimynų – gavusiųjų atsirado ir daugiau. Susirinkome, diskutavome, paaiškėjo, kad vienų sklypai bus paimami visuomenės poreikiams, kitų pateks į apsaugos zoną arba ribosis su ja, per kai kurių gyventojų sklypus eis dujotiekis arba elektros tinklai (viso tokių sklypų apie 20)“, – pasakojo moteris.
Vietos gyventojai pripažįsta: keisčiausia, kad projektas vyksta jau ne vienerius metus, o apie šiuos planus jie sužino tik dabar. Stebina juos ir tai, kad pagaliau patvirtinti Zuikių gatvės požeminės perėjos projektiniai pasiūlymai (projekto vertė maždaug 1,7 mln. eurų), jie nesyk pristatyti bendruomenei, o ši informacija, apie planuojamą tiesti geležinkelį, nors pati Aleksandra Zuikių gatvėje gyvena nuo 2009 metų, nėsyk nebuvo pristatyta vietiniams.
„Požeminio pėsčiųjų tunelio idėjos neatsisakoma, jis projektuojamas geležinkelio sankasoje. Pirminį projektą teko tikslinti, o nauji projektiniai pasiūlymai visuomenei bus pristatyti spalio 27 d. 16 val.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, neturi sprendimo teisės geležinkelių tiesimo klausimu. „Rail Baltica“ yra LTG projektas, dėl to sklypų paėmimo visuomenės poreikiams klausimu komentaro reikėtų kreiptis į juos“, - portalui lrytas.lt komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
„Mes visą gyvenimą gyvename prie geležinkelio. Močiutė nuolat sako: „kam reikalinga žemė prie geležinkelio“? Ir štai, pasirodo, klydo“, – apgailestavo Aleksandra.
Panagrinėję gautą planą, vilniečiai priėjo prie išvados, kad ateityje neliks susisiekimo su miestu, o likę gyventojai atsidurs tarp dviejų geležinkelių – senojo ir naujojo. Žmonės, kuriems teks čia likti, pasibaisėję: kaip jie gyvens su vaikais.
Projektą ketinama pristatyti lapkričio mėnesį, diskusijos su gyventojais vyks sausį.
Tikisi teisininkų pagalbos
Kai kurie vietiniai žmonės jau spėjo pasikonsultuoti su teisininkais, ieško advokatų. Aleksandra supranta, kad jos sklypo neliks, ruošiasi ieškoti nepriklausomo vertintojo, kad įvertintų jos turimą NT. Moteris nori žinoti, kokios kompensacijos galėtų tikėtis, nes supranta – šeimai teks pirkti naują būstą. Kol kas vilnietė dvejoja, ar gautos kompensacijos užteks įsigyti įrengtą namą ir išsikraustyti, juolab supranta, kad daug laiko tam neturės.
Šeima neseniai pasistatė pirtį, užtruko ketverius metus, sklype yra garažas, namą šeima remontavo septynerius metus, o dabar turės palikti viską, ką sukūrė savo rankomis.
Aleksandra su vyru vilniečiai, čia gyvena, dirba, vaikai lanko ugdymo įstaigas, tad ir gyventi šeima nori tik sostinėje. „Mūsų namas senas, bet mes jį nuolat remontuojame, jame puikiai galima gyventi. Antroje namo dalyje visą gyvenimą gyvena močiutė. Ji sako: „kur man eiti“? Ar ji nusipirks butą? Jai 80 metų. Aš jai siūliau gyventi kartu. Ji, žinoma, nori gyventi atskirai. Mane labiausiai neramina močiutė ir kiti vyresnio amžiaus kaimynai. Ką daryti jiems?“ – nuogąstavo moteris.
Kai kurie kaimynai gavo statybų leidimus, gyvenvietės pradžioje pastatytas garažas – jo vietoje, kaip aiškėja, eis tvora. Savininkas nesupranta, kaip jam galėjo išduoti leidimą statyboms, juolab jis tik ką baigė dengti stogą. Kai kurie kaimynai gavę banko paskolas, atsinaujinę namus, susitvarkę aplinką – kam visa tai darė?
Aleksandra su kaimynais svarstė, kodėl geležinkelio negalima tiesti šalia senojo arba mišku, kaip žmonės, kurių sklypai atsidurs tarp dviejų geležinkelių, gyvens toliau, ir kodėl kuriant, kaip teigiama, ateities miestus ir visuomenes, kuriami ir „getai“, gyvenvietės, iš abiejų pusių apsuptos geležinkelių. Arba kodėl jaunos šeimos, senjorai verčiami palikti savo tėvų ir senelių namus.
Anot už projekto vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo Dovydo Palaimos, rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektą buvo ieškoma priimtiniausių sprendimų atskiroms bendruomenėms ir savivaldybėms, kurias būsimas geležinkelis palies labiausiai: „Plane pateikiami tokie sprendiniai, kurie kiek įmanoma labiau atitinka tiek šalia geležinkelio gyvenančių žmonių ir veiklą vykdančių verslo organizacijų lūkesčius, tiek greitajam geležinkeliui keliamus reikalavimus.“
Komentaras
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius
„Rail Baltica“ – Baltijos regionui ir visai Europos Sąjungai strateginę reikšmę turintis europinės vėžės geležinkelis, kurio įgyvendinimas Lietuvoje intensyviai juda į priekį. Jungtis su Vilniumi padidina viso projekto sukuriamą pridėtinę vertę tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais, tačiau ši atkarpa yra ir viena sudėtingiausių, nes ji labiausiai urbanizuota.
Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Vilniaus, planuojama išpirkti 2020 žemės sklypų ar jų dalių, kurių bendras plotas yra 1169 ha. Visuomenės poreikiams numatoma išpirkti 280 statinių, iš kurių 51 gyvenamasis namas. Šis skaičius gali keistis, atsižvelgiant į viešinimo metu gautus visuomenės pasiūlymus.
Paimant privačią žemę ar statinius visuomenės poreikiams, gyventojams bus išmokamos kompensacijos pinigais pagal rinkos vertę.
Visuomenės poreikiams paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja ir rinkos vertėmis, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.
Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kuomet po intensyvių diskusijų su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Šiame etape yra detalizuojami techniniai sprendiniai nustatytos trasos koridoriuje.
Konkretizuoti sprendiniai parengti taip, kad maksimaliai užtikrintų europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus.
Nuolatinis dialogas su savivaldybėmis bei bendruomenėmis yra būtinas, todėl ir šiame konkretizuotų sprendinių etape vyks papildomi susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis, kad būtų atsakyta į visus visuomenei bei verslo organizacijoms rūpimus klausimus.
Gyventojai gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui (Susisiekimo ministerijai) iki 2023 m. sausio 4 d. Visi pasiūlymai bus išnagrinėti ir gyventojams bus atsakyta apie priimtus sprendimus.
