Apgyvendino ukrainiečių, priimtų ir vėl
Kauno rajone turizmo sodybą turinti Monika praėjusią žiemą joje apgyvendino daugiau nei 40 pabėgėlių iš Ukrainos. Dauguma jų į gimtinę jau sugrįžo, tačiau Monika tikina – jeigu reikės, priims ir vėl.
„Su visomis iki pat dabar bendraujame, susirašome, jos visos yra grįžusios atgal namo – kad ir kokia situacija šalyje. Yra kelios, kurios planuoja, o mes sakome, kad laukiame – jeigu kas, visada grįžkite pas mus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuvos diena“ kalbėjo verslininkė Monika Sadauskaitė-Pocė.
Vasarą Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainietė pas Moniką ateina padirbėti. Ieško nuolatinio darbo, o grįžti į Ukrainą kol kas neplanuoja.
„Aktyviai ieškau darbo, nes Ukrainoje jo netekau, dirbti nuotoliu nėra galimybės. Žiemą planuojame likti čia, nes jau įsikūrėme. Gavome būstą, už tai esu dėkinga. Nemokamai gyvename bendrabutyje“, – pasakojo sutikta moteris.
Dešimtadalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių gyvena savivaldybės būstuose, dar apie 40 procentų būstą nuomojasi patys. Didžiausia dalis – apie 50 proc. – atvykusiųjų būstą rado per organizaciją „Stiprūs kartu“. Darbuotojai vis dažniau sulaukia prašymų apgyvendinti pabėgėlius, tačiau laisvų butų beveik nėra.
Rasti būstą vis sunkiau
Organizacijos „Stiprūs kartu“ direktoriaus Edmundo Jakilaičio žodžiais, būsto limitą Lietuvoje esame išsėmę. Tie žmonės, kurie norėjo į savo namus priimti ukrainiečius, juos priėmė. Geriausiu atveju duomenų bazėje per dieną atsiranda 1–2 nauji būstai, tad situacija yra gana įtempta. „Jei būtų nauja karo pabėgėlių banga, nemanau, kad „Stiprūs kartu“ galėtų imtis tokio svarbaus vaidmens kaip per pirmąją bangą“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad galima apgyvendinti dar apie 25 tūkstančius asmenų. Dėl patalpų bendradarbiaujama su savivaldybėmis, įvairiomis organizacijomis. Savivaldybės ukrainiečiams parūpintų 2 tūkstančius vietų, dar kelis šimtus vietų turi Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje.
Gatvėje neliks nė vienas
„Jei bus taip, kad tie srautai išaugs, gatvėje tikrai nepaliksime nė vieno. Tokiu atveju naudosime ir sporto sales, galbūt, mokyklų koridorius, išnaudosime visą infrastruktūrą, kad žmonės neliktų gatvėje“, – žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuotojai nuolat vertina situaciją. Rusijai intensyviai atakuojant Ukrainos infrastruktūrą, šilumos ūkis gali būti sugriautas, o ukrainiečiams taps sunku ištverti žiemą. Jau dabar pastebima, kad pabėgėlių srautas išaugęs.
„Pavasarį turėjom ir po 100, ir 80 žmonių, tai jei lygintume rugpjūčio mėnesį, kuomet per savaitę atvykdavo 80 žmonių, pastarąją savaitę turime 700 žmonių“, – komentavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Pasak pašnekovės, prognozuoti kiek pabėgėlių galėtume sulaukti, sudėtinga. Tačiau kad ir koks srautas būtų, jam ruošiamasi. Apmokyti savanoriai keliauja po Lietuvą, vertina pasiūlytas apgyvendinimo vietas, ar šios kokybiškos, kad žmonės galėtų gyventi, kad būtų vanduo ir šildymas, netoli būtų parduotuvė ar kitos svarbios vietos.
Šiandien Lietuvoje dirba beveik 50 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių, tai yra 18 500 žmonių. Kiekvieną mėnesį tie skaičiai po truputėlį keičiasi, žmonės prisitaiko, susiranda darbą.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad į Lietuvą nuo karo pradžios oficialiai atvyko beveik 68 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
