Vis daugiau ir garsiau kalbama apie tai, kaip pasiruošti žiemai, – vieni skatina nepamiršti apklijuoti langų, kiti primena, kad sutaupyti padės trumpesnis prausimasis po dušu ir retesnis buto vėdinimas. Vis dėlto šie sprendimai trumpalaikiai – norėdami sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje turėtumėte apsvarstyti ir pasirinkti atnaujinti seną energetiškai neefektyvų daugiabutį, kuriame gyvenate.
Pasak Gintarės Burbienės, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, galvojant apie šildymo sąskaitas reikėtų įsivertinti ne tik faktą, kad laukia šalta žiema, bet ir pastato būklę. Daugelis daugiabučių Lietuvoje yra senesni nei 1993 m., jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, o per sienas ir langus dažnai švilpia vėjas.
Nepamirškite, kad apšiltinus pastatus gerokai sumažėja jų šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę, o rekonstravus šilumos punktą, pakeitus šildymo sistemos vamzdyną ir radiatorius patalpų šildymas tampa efektyvesnis – šildymo sistemai reikia kur kas mažiau energijos sąnaudų. Būtent visas šias problemas vienu kartu išsprendžia kompleksinė renovacija.
Kiek sutaupo atnaujintas daugiabutis?
„Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie savo namo modernizaciją. Renovacijos metu kompleksiškai įgyvendinamos energinio efektyvumo didinimo priemonės užtikrina, kad gyvenantys modernizuotuose būstuose moka 50–60 proc. mažesnes sąskaitas, jeigu lygintume su nerenovuotais daugiabučiais“, – teigia G.Burbienė.
APVA duomenys rodo, kad apšiltinus pastato sienas sutaupoma apie 38 proc. šiluminės energijos, o stogą – 11 proc. Pakeitus viso daugiabučio langus ir įstiklinus balkonus viduje sulaikoma dar 30 proc. šilumos.
Savo daugiabučius atnaujinę gyventojai džiaugiasi, o nespėję šildymo sezono laukia su nerimu. Elektrėnuose gyvenantis Rimantas pasakoja, kad nors jo gyvenamasis daugiabutis netrukus bus pradėtas modernizuoti, gailimasi, jog tai nepadaryta anksčiau.
„Tie, kurie pradėjo renovaciją anksčiau, mokėjo pigiau. Dabar namo modernizacija mums kainuos brangiau, ir kuo ilgiau dels kiti gyventojai, tuo jie mokės daugiau. Praėjusiais metais už šildymą mokėdavome 70–80 eurų, tada supratome, kad daugiau laukti nebegalime ir kad reikia greičiau pradėti namo renovaciją“, – pasakoja Rimantas.
Daugiabutis šildomas dujomis, tad kiek reikės mokėti už šilumą, greitai išeinančią per plonas sienas, vis dar neaišku. Pasak Rimanto, šiemet ne vienas iš kaimynų planuoja kreiptis dėl šildymo kompensacijos, nes name yra tiek nedirbančių, tiek pensinio amžiaus gyventojų.
Elektrėnuose renovuotame daugiabutyje gyvenantis Algis džiaugiasi, kad namas jau apšiltintas ir gerokai taupesnis: „Dabar bute ne tik komfortiškesnė temperatūra, bet ir šildymą galime individualiai reguliuoti patys. Ant kiekvieno radiatoriaus įrengtas reguliatorius, jei kambaryje niekas negyvena, temperatūrą sumažiname, taip dar labiau sutaupydami.“
Renovacija – visų gyventojų reikalas
Anot G.Burbienės, daugiabučių administratoriai turėtų analizuoti konkretaus pastato energetinę būklę ir siūlyti gyventojams įgyvendinti taupymo priemones, pritaikytas konkrečiam daugiabučiui pagal jo individualius poreikius, nors neretai iniciatyvos pritrūksta tiek iš jų, tiek iš pačių gyventojų.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti www.apva.lt arba telefonu 8 614 99 699.
