Eilėje subsidiją pirmajam būstui gauti – tikros dramos: prarasti avansai ir skubotos vestuvės

2022 m. rugsėjo 27 d. 16:13
Inga ir Darius jau ramūs: po keturių mėnesių jie pagaliau sulaukė žinios apie gautą subsidiją pirmajam būstui įsigyti. Suma solidi – 22 tūkst. eurų.
Daugiau nuotraukų (12)
Šeima ieškojo būsto Klaipėdos rajone. Kaip pripažįsta – rasti tinkamą nebuvo lengva, nes individualiųjų namų kainos pakilusios, o bene daugiausia parduodamų šeimai per brangių individualiųjų arba sodo namų. 
Sulaukė, kai jau nebesitikėjo
Gegužės mėnesį, užpildę dokumentus, Inga ir Darius atsidūrė 240 vietoje, prieš gaudami subsidiją rugsėjo mėnesio viduryje buvo 110, kiek pastebėjo, eilė nesikeitė nuo rugpjūčio. Visgi galiausiai rugsėjo antroje pusėje subsidiją gauti pavyko. Kiek domėjosi, tuo metu buvo skirtas papildomas finansavimas. 
Viso laukiančiųjų žadėtosios paramos, anot pašnekovo, buvo daugiau kaip 900 šeimų.
Darius pripažįsta: nerimo iki gaunant subsidiją pirmajam būstui buvo, ypač pasklidus žiniai, kad pinigų bus skirta tik sausio mėnesį.
Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija apie porą, kuri, nusprendusi įsikurti Panevėžyje, ėmėsi ieškoti būsto, nieko nelaukdama susituokė, mat tik sutuoktiniai gali pretenduoti į subsidiją. Namą susirado, avansą sumokėjo, o tuomet paaiškėjo, kad subsidijos gauti greitai nepavyks, mat baigėsi visi skirti pinigai.
Socialiniame tinkle, specialiai sukurtoje grupėje, skirtoje subsidijoms ir paskoloms aptarti, pretenduojantieji gauti subsidiją dalijasi patirtimis, kaip keičiasi jų eilė arba kiek sudėtingesnėmis istorijomis, kuomet, nesulaukę subsidijos prarado avansą, mat pardavėjas nebesutiko ilgiau laukti. Netrūksta ir nuogąstaujančių, jog dėl neapibrėžtos situacijos, lėšų subsidijoms pirmajam būstui įsigyti kitąmet apskritai nebebus.
Kaip portalui lrytas.lt komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovai, šįmet subsidijoms buvo skirta beveik 20 mln. eurų, papildomai skirti dar 4 mln. eurų, arba penktadaliu didesnė parama nei pernai.
Finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, skiriama nuo 2018-ųjų rugsėjo mėn., todėl lėšų planuojama kasmet, įskaitant ir ateinančius metus.
Įprastai pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, esant lėšų, išduodama per kelias dienas. Šiuo metu finansinės paskatos eilėje laukia apie 800 jaunų šeimų: dalis valstybės biudžeto lėšų jau panaudota subsidijoms mokėti, o kita lėšų dalis rezervuota kitoms, anksčiau prašymus pateikusioms, šeimoms.
Kaip rodo specialistų patirtis, ne visos jaunos šeimos, kurioms yra išduota pažyma, patvirtinanti jų teisę į finansinę paskatą, ja pasinaudoja, todėl lėšos galiausiai panaudojamos kitoms eilėje laukiančioms šeimoms. Pagal šiuo metu stebimus duomenis, tikėtina, kad šeimos, esančios aukštesnėje eilės pozicijoje, pažymos gali sulaukti dar šiais metais, todėl specialistai siūlo jaunoms šeimoms nuolat stebėti savo prašymo numerį eilėje.
Siūlo remti besikeliančius į mažus miestelius
Pokyčiai finansinės paskatos teikimo srityje galėtų būti planuojami įvertinus šiuo metu atliekamo finansinės paskatos teikimo veiksmingumo tyrimo rezultatus – taip ministerijos atstovai komentavo siūlymus didinti paramą šeimoms, įsigyjančioms būstą toliau nuo pagrindinių miestų.
„Tokia idėja tikrai svarstytina, galime dėl to drauge tartis, tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad vien tik skyrus paskatą  regionuose, kur nėra ugdymo įstaigų, darbo vietų, į juos plūstels jauni žmonės.
Vien tik paskata pirmajam būstui visų problemų neišspręsime“, – Seimo Regionų frakcijos posėdyje šią idėją komentavo Monika Navickienė. 
Į kolegų replikas, jog, užuot uždarius mokyklas ir ugdymo įstaigas miesteliuose, reikėtų kurti visą reikiamą infrastruktūrą ir papildomai finansuoti norinčiuosius kurtis atokesniuose regionuose, mat dabar verslai neranda darbuotojų, ministrė atsakė, jog ir iki šiol buvo visos galimybės kurtis mažuose miesteliuose, o tai, kad kiekviename jų atsirastų kokybiška mokykla, kokybiška darbovietė, ligoninė, namai – mažai tikėtina.
Mokyklos ir ligoninės uždaromos ne tam, kad regionai nebūtų gyvybingi, o tam, kad būtų užtikrinta paslaugų kokybė. 
2018 metais padėjus teikti paskatą, kurios pagrindinis paskatos tikslas buvo padėti įsigyti pirmąjį būstą regione, taip mažinti emigraciją, skatinant tvarų vystymąsi, buvo skirta 2 mln. eurų, 2019 metais – 10 mln., 2020 metais panaudota 13,8 mln. eurų.
Šįmet planuota išdalyti 20,8 mln. eurų (tiek panaudota 2021 metais), tačiau jau skirta beveik 25 mln. eurų (20,8 mln. ir papildomi 4 mln. eurų skirti rugsėjo mėnesį). Kokia suma bus skirta kitąmet dar neaišku, pradinė suma, tikėtina, bus mažesnė, tačiau tikimasi papildomo finansavimo, ir galutinė suma, manoma, turėtų būti panaši kaip ir šiemet.
2020 metais subsidija pasinaudojo 1200 jaunų šeimų, papildoma subsidija – 189, 2021 metais – 1580, papildoma subsidija – 420 šeimų, kai 2018 metais – tik 116.
Planuojama, kad šįmet paskata pasinaudos daugiau nei 2021 metais.
Subsidiją pirmajam būstui įsigyti gavusios šeimos dažniausiai kuriasi Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Kretingos rajono savivaldybėse, Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje. 
Ši priemonė, anot M. Navickienės, didelė pagalba jaunoms šeimoms, biudžeto lėšų kasmet skiriama vis daugiau, tačiau užtikrinti visų lūkesčius sudėtinga.
Iki Naujųjų metų ketinama įvertinti paskatos veiksmingumą, taip pat  ieškoti būdų, kaip dar padėti jaunoms šeimoms padėti įsigyti pirmąjį būstą, sykiu tartis su savivaldybėmis, kaip informuoti negavusius paskatos, bet laukiančius eilėje, kad nebūtų pernelyg skubama mokėti užstatą ir pan.
Jeigu ne subsidija, bus ieškoma kitų būdų padėti jaunoms šeimoms: galbūt, garantija už paskolą ar kitos priemonės – pasiūlymai turėtų būti teikiami kitais metais. 
Perka ne bet kur panorėję
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas numato, kad subsidijos teikiamos tik įsigyjant būstą tam tikrose teritorijose.
Šiam tikslui, kreipiantis dėl pažymos, šeimos turi nurodyti konkretų įsigyjamo būsto adresą, ir tik tuomet savivaldybės darbuotojai gali įsitikinti, kad šeima gali pretenduoti į finansinę paskatą. Manoma, kad priešinga tvarka, kuomet šeima pirmiausia gautų subsidiją, o tuomet ieškotų būsto, neužtikrintų įstatymu siekiamų regionų gaivinimo tikslų, taip pat, ar efektyviai naudojamos lėšos. 
Be to, tokių atvejų, kai jauna šeima susitaria dėl būsto įsigijimo, tuomet laukia eilėje dėl pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, išdavimo, ir paskatos  negauna, neturėtų būti. Finansinė paskata galėtų būti nesuteikta, jaunai šeimai atsisakius pateikto prašymo arba, pavyzdžiui, iki pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą išdavimo, įsigijus būstą.
Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, be kita ko, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti. Garantas, kad valstybės skiriama subsidija bus panaudota pagal tikslinę paskirtį, yra būsto kreditavimo sutartis, pagal kurią kredito davėjui pervedamos subsidijos lėšos kredito daliai dengti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.