Į Kauną iš Druskininkų atvykęs Daumantas Ruckus su prieniške drauge ir dar viena bičiule tikėjosi įsitvirtinti mieste ir metams išsinuomojo butą Šeivų gatvėje.
Praėjus vos dviem mėnesiams nuomininkai Kaune vėl liko be pastogės – butą jiems išnuomojęs Stasys Labanauskas jaunuolius išmetė į gatvę, nes nuomininkai esą nemokėjo nei nuomos, nei už komunalines paslaugas.
Tačiau tuo kilęs konfliktas nesibaigė.
Suremontuotas butas patiko
Iš Druskininkų kilęs 21 metų D.Ruckus pasakojo, kad Kaune pradėjo dirbti statybose, o draugė norėjo studijuoti arba susirasti darbą, todėl teko ieškotis būsto.
Liepos viduryje internete jie rado skelbimą, kuriame buvo siūloma išsinuomoti dviejų kambarių butą Šeivų gatvės 6-ajame name.
„Susisiekus su butą nuomojančiu S.Labanausku, šis pasiūlė jį apžiūrėti. Pridūrė, kad būste dar gyvena kiti nuomininkai, bet jie planuoja išsikelti.
Į butą mes buvome įleisti, kai gyventojų jame nebuvo“, – prisiminė D.Ruckus.
Porai naujai suremontuotas butas medinio dviejų aukštų namo antrajame aukšte patiko, jie su S.Labanausku vieniems metams sudarė nuomos sutartį. Butą išsinuomojo už 450 eurų per mėnesį, sumokėjo ir dviejų mėnesių užstatą – 900 eurų.
Namas Šeivų gatvėje yra patogioje vietoje, vos keli žingsniai iki A.Juozapavičiaus prospekto ir visai netoli Kauno centro.
Pinigus paduodavo į rankas?
Pora ir pas juos vėliau apsigyvenusi nepilnametė, taip pat kilusi iš Prienų, kuri pradėjo mokytis Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, būstu džiaugėsi.
Jauni žmonės tvirtino, kad pinigus už nuomą S.Labanauskui mokėjo tvarkingai, juos paduodavo nuomotojui į rankas.
Nuomos sutartyje nurodyta, kad atsiskaityti galima grynais pinigais arba pervedimu į sąskaitą.
Teigė, kad komunalinius mokesčius taip pat sumokėdavo.
Nuomininkai tikino, kad gyveno tvarkingai, triukšmingų vakarėlių nekeldavo. Laikė šunį, nors leidimo namuose auginti keturkojį iš butą išnuomojusio vyro neprašė. Tačiau po kurio laiko nuomininkams kilo įtarimų, kad, kai jų nebūdavo namuose, S.Labanauskas atsirakindavo buto duris, vaikščiodavo po kambarius.
„Buvo nemalonu, manome, kad buto savininkas be nuomininkų žinios landžioti į butą neturėtų, apie savo apsilankymą privalėtų pranešti.
Kiti namo gyventojai taip pat pasakojo, kad S.Labanauskas landžioja po nuomojamus butus“, – pasakojo D.Ruckus.
Pro langą skriejo daiktai
Nemalonumai tuo esą nesibaigė. Rugsėjo 15 dieną nuomininkai S.Labanauskui pranešė, kad kemšasi kanalizacija. Būsto nuomotojas neva pasakęs, kad pagalvos, ką daryti.
„Rugsėjo 18 dieną, sekmadienį, kai Daumantas išėjo iš namų, bute likome dviese. Staiga S.Labanauskas, atsirakinęs duris, įsiveržė į butą ir pradėjo rėkti, kad išsikraustytume. Griebė svetainėje nuo lovos čiužinį ir, pamatęs, kad ant jo susirangęs guli šuo, šį nukratė, o čiužinį išmetė pro langą“, – pasakojo nuomininkės.
Merginos tvirtino, kad S.Labanauskas taip pat čiupo skalbinių džiovyklę su skalbiniais ir išnešė į koridorių.
„Jis tvirtino, kad esame skolingi, todėl privalome išsikraustyti.
Iškvietėme policiją, grįžo ir Daumantas. Policijai pranešėme, kad nesame skolingi, kad nuomą mokėjome grynaisiais pinigais, kad nuomotojas pažeidė nuomos sutartį, nes apie tai, kad turime išsikraustyti, turėtų pranešti prieš mėnesį“, – aiškino nuomininkės.
Ketina ginti savo teises
Pareigūnai paprašė nuomos sutarties, bet sutrikę nuomininkai paskubomis jos nerado. Pareigūnai, įsitikinę, kad smurto veiksmų nebuvo, problemą patarė spręsti teisiniu būdu.
Kas beliko nuomininkams – spaudžiami išsikraustyti, jie susikrovė savo daiktus ir išvyko į Prienų rajoną.
D.Ruckus su drauge ketina kreiptis į teisininkus, kad apgintų jų teises.
„Nuomą mokėjome grynaisiais pinigais. Už patarnavimus taip pat nesame skolingi. Jis pažeidė nuomos sutartį.
Mano draugė laukiasi kūdikio. Kai į butą įsiveržęs S.Labanauskas pradėjo mėtyti daiktus, ji patyrė nemažą išgąstį. Taip elgtis negalima – su teisininkais tarsimės, kaip apginti savo teises“, – rodydamas nuomos sutartį, kurią vėliau rado, kalbėjo D.Ruckus.
Jaunas vyras su drauge suabejojo, ar S.Labanauskas legaliai nuomoja butus, ar už šią veiklą moka mokesčius, todėl ketino kreiptis dar ir į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Džiaugėsi gavęs nors užstatą
S.Labanauskas nuomininkų pasakojimą neigė.
Vyras sakė, kad Šeivų gatvės 6-jame name yra 6 butai. Keturi priklauso kauniečiui, kuris gyvena kitoje vietoje. Jis su šių būstų savininku yra sudaręs panaudos sutartį, rūpinasi keturiais butais bei juos nuomoja.
„Nuomos sutartis sudaroma tarp nuomininkų ir mano uždarosios akcinės bendrovės bei manęs, kaip jos direktoriaus. Įmonė ir moka mokesčius“, – aiškino S.Labanauskas.
Kaunietis pripažino, kad nuomininkai tikrai sumokėjo 900 eurų užstatą.
„Visa laimė, kad tuos pinigus gavau, nes paskui nei nuomos, nei už komunalines paslaugas jie nemokėjo. Taip pat pas juos nelegaliai gyveno dar viena mergina, jie laikė šunį, nors leidimo tam nebuvo gavę“, – tikino vyras.
S.Labanauskas teigė ne kartą prašęs sumokėti skolas, bet nuomininkai to nepadarė. Todėl rugsėjo 13 dieną verslininkas pranešęs, kad iki 15 dienos nuomininkai privalo išsikraustyti, nes toliau tokia situacija tęstis negali.
Rado pradurtas padangas
S.Labanauskas teigė, kad po nuomojamus butus, kai jų gyventojų nėra, nelandžioja, bet skolininkų butą atsirakino, nes kitos išeities, kaip juos iškraustyti, nematė.
„Įėjęs į butą, į koridorių padėjau išnešti skalbinių džiovyklę, visi kiti pasakojimai apie daiktų mėtymą yra sutirštinti.
Apie tai, kad nuomotojo draugė laukiasi, iš jos išgirdau tik tada, kai atėjau jų iškraustyti. Situacija buvo nemaloni, bet įsipareigojimų nuomininkai turi laikytis“, – kalbėjo S.Labanauskas.
Praėjus parai po to, kai nuomininkai buvo iškraustyti, S.Labanauskas sakė namo kieme radęs apgadintą savo įmonės automobilį.
„Pirmadienio vakare buvusius nuomininkus mačiau, jie lankėsi name. Vakare uždarame šio namo kieme palikau krovininį autobusiuką. Po nakties jį radau apgadintą – supjaustytos visos keturios padangos, išdaužtas vienas stiklas.
Kreipiausi į policiją, kad įvykis būtų ištirtas. Viešai kaltinti nieko negaliu, bet patyriau apie 1 tūkstančio eurų nuostolį“, – sakė S.Labanauskas.
Girdėdavo keistą garsą
Tame pačiame name 30 metų gyvenanti Vida Sarkanienė pasakojo, kad S.Labanauskas keturis butus pradėjo remontuoti ir juos nuomoti prieš kelerius metus.
„Nuomininkai keičiasi dažnai. Man atrodo, kad Stasys vaikšto po butus, kai gyventojų juose nėra. Taip nederėtų elgtis, gal todėl nuomininkai ir neužsibūna“, – svarstė V.Sarkanienė.
Apie antrame aukšte liepos viduryje įsikūrusius jaunuolius kaunietė nieko blogo pasakyti negalėjo.
„Gyveno ramiai. Tik naktimis pasigirsdavo garsas, tarsi kažkas kažką kaltų. Nuomininkai paaiškino, kad po butą plikomis grindlentėmis laksto ir su žaislais žaidžia šuo, taip keldamas keistą garsą. Patariau, kad jie prieš naktį žaislus surinkų“, – pasakojo moteris.
Rugsėjo 18-ąją, sekmadienį, kai S.Labanauskas nuomininkus privertė išsikraustyti, V.Sarkanienė sakė mačiusi, kaip pro langą išlėkė keli daiktai, bet kas juos išmetė, ji, gyvendama pirmame namo aukšte, nematė.
Kitas šio namo gyventojas Tomas Rainys sakė, kad butą taip pat nuomojasi iš S.Labanausko, jame gyvena ketvirtą mėnesį ir jokių konfliktų su nuomotoju neturėjo.
Butus nuomojantis S.Labanauskas įsitikinęs, kad butų nuomos poreikis Kaune didelis, todėl nebus sunkumų būstą išnuomoti kitiems gyventojams.
Turi pasirašyti pinigų perdavimo aktą
Raimonda Lazauskienė, advokatė:
„Sudarant nuomos sutartį joje turi būti nurodyta, kada ir kokiu būdu – grynaisiais pinigais ar pervedimu per banką nuomininkas turi sumokėti nuomą. Jei nuomos pinigai mokami grynaisiais, nuomotojas ir nuomininkas kiekvieną kartą turi parašyti raštą, ant kurio pasirašo, kad pinigai sumokėti ir gauti. Aklai pasitikėti abi pusės viena kita neturėtų, nes tada ir kyla konfliktų.
Nekilnojamojo turto nuomotojas neturi teisės iškeldinti nėščių moterų ar motinų su mažamečiais vaikais net ir tada, jei nuomininkai pažeidė sutarties sąlygas. Tokiu atveju įsikiša Vaiko teisių apsaugos tarnyba, motinos su vaikais turi daugiau teisių nei būsto nuomotojas, tad iškeldinimo procesas gali užtrukti. Ar iškeldinti nuomininkus, ar ne, sprendžia teismas.
Jei nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas ir nuomos nemoka, pavyzdžiui, 2 mėnesius (terminas turi būti nurodytas sutartyje), nuomotojas tik drauge su antstoliu gali atrakinti butą, surašyti aktą, ką jame rado, ir daiktus iškraustyti. Kitu atveju nuomininkas gali pareikšti pretenzijas, kad jo turtas dingo.
Visais atvejais abi pusės, prieš pasirašydamos sutartį, ją turi atidžiai skaityti ir jos laikytis.“
Kaina ir nuomos poreikis pradėjo mažėti
Tomas Kazlauskis, nekilnojamojo turto brokeris:
„Nekilnojamojo turto nuomos rinkoje vyrauja sezoniškumas. Didžiausias būstų poreikis būna vasaromis, vėliau – rugsėjo, spalio mėnesiais ieškančiųjų išsinuomoti butus sumažėja, krinta ir nuomos kainos.
Pavyzdžiui, šiuo metu siūlau išsinuomoti vieno kambario butą netoli Kauno klinikų. Jo būklė vidutinė. Tokį butą vasarą nesunkiai būtų pavykę išnuomoti už 300 eurų. Dabar už mėnesio nuomą prašoma 250 eurų, ir nuomininkai neskuba jo užimti, ieško dar pigesnių variantų.
Šią žiemą išnuomoti butus už ankstesnes kainas bus dar sunkiau, nes brangsta šildymas, elektra.
Butų savininkai dažnai iškelia tam tikrus reikalavimus. Neretai nenori gyventojų, laikančių keturkojus augintinius. Taip pat būstų nenori nuomoti jaunoms moterims su nepilnamečiais vaikais. Paskutiniu metu būstų nuomai daugiausia ieško Ukrainos piliečiai. Net 7 iš 10 atvejų būtent jie ieško laikinos pastogės.
Savininkai neretai vengia nuomoti būstus kitos šalies piliečiams.“
