Šiuo metu Bajoruose vyrauja mažaaukščiai individualūs namai, o daugiabučiuose parduodamų butų pasiūla nesiekia ir 200. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, Bajorai yra priskiriami prie mažiausią gyventojų tankumą turinčių Vilniaus rajonų, kuriame nėra daug daugiabučių kvartalų, pakankamai erdvės patogiai gyventi bei mėgautis gamtos suteikiama ramybe.
„Bajorai dar laukia savo valandos, kuri išmuš artimiausiu metu. Miestas pastebimai plečiasi, aprėpdamas vis daugiau tolėliau esančių rajonų, o Bajorai vis dažniau įvardijami tarp turinčių didžiausią potencialą“, – teigia Tomas Žiaugra, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ plėtros vadovas.
Pasak Tado Jonauskio, tarptautinio urbanistų biuro „Pupa“ įkūrėjo, Bajorai – besivystanti teritorija, kurioje dabar galima patirti tokius kokybinio gyvenimo aspektus, kaip mažesnį kaimynų skaičių, daugiau erdvės aplink daugiabučius, šalia esantį mišką.
Gerėja infrastruktūra
Tiek plėtotojai, tiek urbanistai vienu iš esminių Bajorų trūkumu įvardija gana ribotą susisiekimą. Tačiau šiemet pradėjus asfaltuoti Mykolo Lietuvio gatvę, kuri jungsis su Mokslininkų gatve, pasiekti rajoną greičiau ir patogiau atsivers daugiau galimybių. Įvertinant šį savivaldybės žingsnį, tikėtina, kad infrastruktūros aplink Bajorus sutvarkymas šiuo metu yra vienas iš prioritetinių miesto planų.
Pasak T. Jonauskio, Bajorai per artimiausią dešimtmetį gali tapti lygiaverčiu sostinės rajonu su visa socialine infrastruktūra. „Vilniaus miesto bendrajame plane šioje teritorijoje numatyta plėtra. Pagal savo tankumą, atstumą iki miesto centro ir socialines paslaugas Bajorai ateityje galbūt šiek tiek primins Pilaitę, kuri taip pat natūraliai perėjo visas rajono formavimosi stadijas“, – teigia urbanistas.
Nekilnojamojo turto ekspertas T. Žiaugra pastebi, kad Bajorai pagal atstumą iki miesto centro, susisiekimą bei 3–4 aukštų daugiabučių kvartalų koncepciją panašūs į naują ir šeimų pamėgtą rajoną – Lazdynėlius.
„Abu rajonai yra miesto pakraštyje, netoli pagrindinių eismo arterijų: Lazdynėliai pasiekiami tik Oslo gatve, o į Bajorus patogiai galima grįžti tiek Geležinio vilko ar Ukmergės gatvėmis, tiek Vakariniu aplinkkeliu aplenkiant miesto spūstis. Bajorai šiuo metu patrauklesni ir dėl mažesnio apgyvendinimo ir erdvesnės aplinkos“, – atkreipia dėmesį T. Žiaugra.
Pastaruoju metu Bajoruose auga ir socialinių paslaugų spektras: baigiamas statyti 240 vietų Vilniaus miesto savivaldybės darželis „Bajorėlis“, plečiasi šalia Geležinio vilko gatvės besidriekiantis technologijų miestelis.
Didesni butai – gyvenimui, o ne investicijai
Pagal kainų lygį Bajorai priskiriami ekonominei klasei ir galėtų būti greta šiuo metu populiariausių šios klasės rajonų – Pilaitės, Fabijoniškių, taip pat ir Lazdynėlių. Čia kaina svyruoja apie 2,5–2,8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Pasak T. Žiaugros, Bajorai iš daugelio kitų rajonų išsiskiria tuo, kad čia didžioji dauguma butų perkami nuolatiniam gyvenimui, o ne tikintis juos išnuomoti.
„Arčiau miesto centro – Žvėryne, Vilkpėdėje ar Šnipiškėse vyrauja nedideli – vidutiniškai iki 50 kv. m. – butai, kurie tinka nuomai ir įsigyjami kaip investicija, o būsimuose Bajorų kvartaluose projektuojamos daugiau nei 60 kv. m. erdvės. Ten galima įkomponuoti 3–4 kambarių butus. Visa tai sufleruoja, kad būstas Bajoruose dažniausiai orientuotas į jaunas šeimas, kurios ieško ramybės, žalumos, lėtesnio tempo, galimybių pasivaikščioti su augintiniais ir nori atitrūkti nuo miesto šurmulio“, – pasakoja T. Žiaugra.
Kaip rodo ankstesnių „Eikos“ parduodamų butų duomenys, perkami ir mažesnio ploto butai, kuriuos renkasi vyresni žmonės ar vaikai pasiūlo savo tėvams, pasiilgusiems gamtos, tylos ir kokybiško gyvenimo. Šiuo metu „Eika“ Bajoruose stato apie 100 butų, o dar apie 250 butų projektuoja artimiausiam 3–4 metų laikotarpiui.
