Visai netoli Kauno geležinkelio stoties galima užtikti įdomų daugiabutį. Daugelis jo nepastebi, nes pastatą nuo judrios M.K.Čiurlionio gatvės važiuojamosios dalies skiria aukšta betoninė akustinė siena.
Tačiau priėjus arčiau prie 4-uoju numeriu pažymėto namo matyti, kad jis neabejotinai senas. Pravėrus daugiabučio duris nustebina iki šiol išlikę metaliniai laiptai su ornamentais išpuoštais turėklais.
Įspūdingas ir pusapvalis laiptinės langas – jei jis būtų tinkamai apšiltintas, laiptinę tikrai papuoštų.
Šiame name gyvenanti buvusi pedagogė ir mokslininkė Elvyra Balsevičienė pasakojo, kad pastatas statytas 1889 metais. Tuo metu Kaunas buvo carinės Rusijos gubernijos dalis ir XIX amžiaus viduryje dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje buvo pastatyta keleivinė geležinkelio stotis.
„Teko skaityti, kad šis mūrinis namas buvo tipinis, pagal tokius pat projektus Rusijoje buvo statomi namai geležinkelininkams. Anuomet metaliniai laiptai taip pat buvo atgabenti iš kažkurio carinės Rusijos miesto“, – pasakojo kaunietė.
Pastačius namą jame gyveno geležinkelio stoties viršininkas, vagonų meistras ir kiti geležinkelininkai. Sovietmečiu butai jame buvo skiriami ir su geležinkeliais nesusijusiems žmonėms.
E.Balsevičienė su tėvais šiame name apsigyveno 1944 metais.
„Prisimenu, kad kieme buvo fontanas, kuriame mes, vaikai, taškydavomės ir maudydavomės. Vandentiekis name buvo įrengtas 1953 metais. Tada pirmojo ir antrojo aukštų koridoriuose buvo įrengta po kriauklę ir po tualetą, kuriais naudojosi viso namo gyventojai“, – pasakojo moteris.
Laiptinę šluoti, plauti ir prižiūrėti taip pat buvo patikėta vaikams. E.Balsevičienė iki šiol atlieka šį darbą. Dar visai neseniai pasilipusi kopėčiomis valydavo ir pusapvalį laiptinės langą.
Nors namas nėra įtrauktas į saugomų nekilnojamojo turto kultūros vertybių sąrašą, gyventojai brangina seną pastatą ir autentiškas jo detales.
„Namą norėtume atnaujinti, pirmiausia sutaisyti kiaurą stogą, nes drėgmė nuo jo skverbiasi į pastatą. Deja, remontui reikia labai daug pinigų. Vis dėlto tam taupo visi gyventojai.
Juk šis namas, nors ir statytas caro laikas, dabar jau išskirtinis“, – sakė E.Balsevičienė.
Statė ir mūrinius, ir medinius namus
Kauno geležinkelio stotis pradėta statyti 1859 metais. Tikslių duomenų nei apie projekto autorių, nei apie statybą nėra. Manoma, kad projektai buvo rengiami carinės Rusijos susisiekimo kelių ir viešųjų pastatų ministerijoje.
Kauno geležinkelio stoties kompleksą sudarė administracinis ir keleivių salių pastatas, garvežių depas, remonto dirbtuvės, įvairūs sandėliai, tunelis ir metalinis tiltas per Nemuną. Keleivių salės buvo suskirstytos į tris klases. Salių erdves dengė plokščios lubos, remiamos lieto ketaus kolonėlių. Perone stovėjo dengta stoginė su metalinėmis atramomis.
Geležinkelio žinyba stoties rajone statė mūrinius ir medinius namus savo tarnautojams ir darbininkams. Jie irgi buvo centralizuotai projektuojami.
Antrojo pasaulinio karo metais Kauno geležinkelio stotis buvo visiškai sugriauta.
